Tačiau sostinės valdžios sprendimą leisti minėtą renginį diplomatė įvertino kaip pagarbos įvairovei ir žmogaus teisėms apraišką, nors patys organizatoriai juo nėra patenkinti.
Homoseksualų padėtį Lietuvoje A. Derse palietė ketvirtadienį sakydama kalbą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Ambasadorė priminė, kad pernai, skelbdamas birželį lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų išdidumo mėnesiu JAV, prezidentas Barackas Obama pakvietė visus gyventojus „dirbti drauge, skatinant lygias teises visiems, nepaisant seksualinės orientacijos ir lyties tapatybės, (...) bei nusigręžti nuo išankstinės neigiamos nuomonės ir diskriminacijos, kad ir kuri ji pasireikštų.“
Jis pripažino, kad socialinės, religinės ir kitos problemos, susijusios su seksualine orientacija bei lyties tapatybe, yra opios šalies bei visuomenės problemos – taip pat ir Lietuvoje.
„Žmonių požiūriai yra įvairūs. Tačiau gyvendami šiuolaikinėje demokratijoje visi sutinkame, kad kiekvienas pilietis turi teisę pasirinkti savo kelią bei gyventi be priekabiavimo, diskriminacijos ir smurto. Kiekvienas pilietis turi teisę taikiai bendrauti, susiburti į grupes ir išreikšti savo požiūrį, nors kiti galbūt su juo ar ja nesutinka. Todėl pritariame Vilniaus miesto savivaldybės sprendimui šiemet suteikti leidimą Baltijos šalių gėjų paradui. Šis sprendimas puikiai iliustruoja pagarbą tolerancijai, įvairovei ir žmogaus teisėms.“
Kaip žinoma, savivaldybė leido gegužę Vilniuje rengti homoseksualų eitynes, tačiau organizatoriams buvo nurodyta rinktis ne toje vietoje, kur prašė. Savivaldybės poziciją sukritikavo ir paveldosaugininkai, mat minėta vieta sutampa su buvusių žydų kapinių teritorija.
A. Derse užsiminė ir apie nacionalizuoto žydų bendruomenių turto restituciją. Bendradarbiaujant Tarptautinėje darbo grupėje dėl Holokausto ir 1997 m. Londono konferencijoje pradėto „nacių aukso“ procese, siekiama įgyvendinti turto sugrąžinimo ir kompensavimo įsipareigojimus, vykdomas švietimas, kad ateities kartos suvoktų baisias netolerancijos bei neapykantos pasekmes, o tokia tragedija nebepasikartotų. „Tikiuosi, kad mūsų bendros pastangos šioje srityje taps intensyvesnės, ypač švietimo apie Holokaustą srityje“, – vylėsi diplomatė.
„Lietuva visame pasaulyje pripažįstama dėl dėmesio esminių žmogaus teisių klausimams užsienio politikoje, tvirtai remia nepriklausomybės siekiančias Rytų kaimynes, įskaitant Gruziją, Ukrainą, Moldovą ir Baltarusiją. JAV toliau palaikys tas pastangas ir tikėsis pažangos žmogaus teisių bei demokratijos srityse tiek šalies viduje, tiek užsienyje“, – pažymėjo A. Derse.
Ji priminė britų premjero Winstono Churchillio frazę, kad demokratija yra blogiausia valdymo forma, išskyrus visas kitas.
„Demokratinės vertybės ir pagarba žmogaus teisėms nėra natūraliai atsirandantys reiškiniai. Jų palaikymas net ir brandžiose demokratinėse sistemose reikalauja nuolatinio darbo“, – sakė ambasadorė. Tam reikia stiprių ir šviesių politinių bei visuomenės lyderių, sąmoningų piliečių, kad šis procesas vyktų kasdien. Demokratinių vertybių esą reikia mokyti mokyklose, jas reikia įtvirtinti namuose, remti stipria teisine baze ir demokratinėmis institucijomis, visų pirma siekiant įgyvendinti lygių teisių principą.
Pasak A. Derse, amerikiečiai daugelį metų siekia ištaisyti vieną tamsiausių savo demokratijos dėmų – vergovės ir rasizmo paveldą. Nesutarimai tarp tų, kurie siekė ištaisyti šį blogį, ir tų, kurie prieštaravo, kartais peraugdavo į smurtą ir karo veiksmus, tačiau „nenuilstamas paparastų piliečių darbas ir principinės jų išrinktų vadovų nuostatos leido laimėti“.
Ambasadorė pacitavo B. Obamos, pirmojo JAV prezidentu išrinkto afroamerikiečio, kalbą 2008 m.: „Jai dar kas nors abejoja, kad Amerika yra šalis, kurioje viskas įmanoma, (...) abejoja mūsų demokratiškumo galia, šiandien gauna atsakymą.“ Nors amerikiečiai didžiuojasi šiuo istoriniu žingsniu, esą demokratijos tobulinimo darbas dar nebaigtas.