Atsako Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Lilija Balaišienė
Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
Pagrindiniame Lietuvos valstybės įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Baudžiamasis įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas, padarytas rasiniais, nacionalistiniais, ksenofobiniais, homofobiniais, religiniais, taip pat kitais diskriminacinio pobūdžio motyvais.
Pavyzdžiui, asmuo gali būti baudžiamas, jeigu į darbą nepriimtų asmens, išpažįstančio Jehovos ar kitą tikėjimą, būtų diskriminuojamas dėl tautybės, kilmės, rasės (Baudžiamojo kodekso 169 str.).
Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo.
Kitaip tariant, diskriminacija – tai toks elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėtis, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu asmeniui taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui.
Taip pat baudžiamosios atsakomybės sulauktų ir asmenys, kurstantys prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę (BK 170 str.). Pvz., internetiniame portale buvo publikuojamas straipsnis apie kitataučių gyvenimą Lietuvoje. Straipsnio komentatoriai įžeidinėjo kitos tautybės asmenis ir rašė, jog reikia juos mušti ir vyti iš Lietuvos.
Baudžiamojo kodekso 170 1 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimą.
Pvz., susiburia grupė žmonių, kuri nepripažįsta kitos lytinės orientacijos žmonių. Ši grupė platina nesantaiką kurstančio turinio lapelius, įkuria internetinį portalą, kuriame atvirai reiškia nepasitenkinimą tokiais žmonėmis, kursto, jog reikia juos ignoruoti ir pan.
Taip pat būtų baudžiami ir asmenys, trukdantys atlikti religines apeigas ir religines iškilmes (BK 171 str.). Pvz., bažnyčioje vyksta pamaldos, tačiau keli neblaivūs vyrai replikuoja, garsiai rėkauja ir trukdo dvasininkui atlikti savo pareigas.
Taigi, sprendžiant klausimą, ar laikomas nusikaltimu toks elgesys, kai viešoje vietoje jaunuoliai necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo kitos rasės vaikiną, būtina nustatyti šių įžeidimų turinį, charakterį, motyvaciją bei išsiaiškinti, ar šie įžeidimai yra susieti su asmens priklausomybe tam tikrai asmenų grupei dėl konkrečių požymių. Taip pat būtina nustatyti ir kitą veikos kvalifikacijai svarbią aplinkybę – šių įžeidimų viešumą bei kryptingumą.
Jeigu jaunuoliai kitos rasės vaikiną viešai įžeidinėjo dėl jo priklausomybės kitai rasei ir šių įžeidimų turinis buvo būtent toks, jų veiksmuose įžvelgiami požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 170 str. 2d.
Minėtame straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemones tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais – tam tikro turinio viešais pareiškimais neapibrėžtam asmenų ratui.
Juose gali būti pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios kraštutinai neigiamą, niekinantį, žeminantį asmens nusistatymą prieš tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis.
Vieši pareiškimai skiriami tam, kad adresatas – neapibrėžtas asmenų ratas būtų atitinkamai nuteikiamas ir skatinamas perimti tokį neigiamą nusistatymą (pvz., skandavimas eitynių metu, viešos paskaitos, diskusijos, per masines informavimo priemones – spaudos leidinius, radiją, televiziją. ir kt.).
Baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka vieno iš išvardintų veiksmų, atlikto tam tikru pasirinktu būdu ir vieno diskriminacijos pagrindo aspektu.
Vertinant bei tiriant šios kategorijos veikas, pagrindinis vertinimo ir tyrimo objektas, o taip pat pagrindinis įkalčių šaltinis yra publikacijų, plakatų, kalbų, dainų tekstai, kita kalbinėmis priemonėmis ar ženklais, simboliais fiksuota informacija, jos turinys, kurį būtina išsamiai išanalizuoti, norint gauti teisingą ir kvalifikuotą teisinį vertinimą.
Jeigu kurstomo pobūdžio idėjos išreikštos tiesiogiai, vartojant visuomenei suprantamus žodžius ir jų teiginius, o ne užslėptai, išsamią jų analizę ir atitinkamą teisinį vertinimą gali padaryti betarpiškai pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras ir tam nereikia specialių žinių.
Praktika rodo, kad apibrėžti teksto pobūdį ir įrodyti kėslą kurstyti tautinę, rasinę, religinę ar kitokią diskriminacinio pobūdžio nesantaiką tampa ypač sudėtinga.
Todėl tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl objektyvių priežasčių negali teisingai, kvalifikuotai ir objektyviai įvertinti ikiteisminio tyrimo dalyko kurstamojo ir diskriminacinio pobūdžio turinio ar jo prasmės, būtina pasitelkti žinias, kurias gali suteikti tik tam tikrų sričių specialistai ar ekspertai.