Aplinkos ministerija 1992 metais Lapėse įsteigė draustinį, nors nuo 1973-iųjų šioje teritorijoje kaupiamos buitinės atliekos.

Sunkiai suvokiamas sprendimas

Pasak Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Marijos Stanikūnienės, neseniai vykusiame susitikime su aplinkos ministru Arūnu Kundrotu buvo kalbėta apie Lapių sąvartyno statusą. Vedėjos teigimu, ministerijos darbuotojai nesusikalba tarpusavyje ir priima sprendimus, prieštaraujančius vienas kitam.

“Sunku suvokti, kaip ši teritorija buvo paskelbta draustiniu. Lapių sąvartynas jau seniai įtrauktas į valstybinę atliekų tvarkymo strategiją. Tik 1992 metais ministerijos Saugomų teritorijų tarnyba šioje teritorijoje įsteigė geomorfologinį draustinį. Nežinau, kaip ministerijos tarnautojai taip darė. Turbūt jie neišėjo iš kabineto”, - stebėjosi vedėja.

Geomorfologinių draustinių išskirtinis bruožas - natūralūs upeliai, tekantys giliose rėvose. “Jau dvidešimt metų, kai Lapėse kaupiamos buitinės atliekos, tačiau ministerijos Saugomų teritorijų tarnyba apie tai nieko nežinojo. Jų atstovai nustebę klausė, kaip į draustinio teritoriją pateko sąvartynas”, - pasakojo M.Stanikūnienė.

Neketina keisti teritorijos paskirties

Aplinkos ministerijos valstybės sekretoriaus Arvydo Dragūno teigimu, įvyko savotiškas nesusipratimas, kad į draustinio teritoriją įtrauktas ir sąvartynas. “Tai sena istorija, todėl negalėčiau komentuoti, kodėl taip nutiko. Šią problemą derėtų išspręsti”, - tikino sekretorius.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės nuomone, šiuo metu nėra galimybių pakeisti sąvartyno teritorijos statusą. “Tuo metu, kai buvo įsteigtas šis draustinis, niekas negalėjo prognozuoti, kad Lapių sąvartynas bus modernizuotas. Geomorfologiniu požiūriu - tai vertinga teritorija”, - tikino direktorė.

Šiuo metu vyksta diskusija tarp Aplinkos ministerijos, minėtos tarnybos ir Kauno miesto savivaldybės specialistų. “Diskutuojame apie Lapių sąvartyno ateitį. Jeigu bus nuspręsta, kad čia liks regioninis sąvartynas, tada ieškosime būdų, ką daryti su draustiniu. Turi būti apsvarstyti visi variantai”, - teigė tarnybos direktorė.

Tuo tarpu Kauno komunalininkai, sužinoję, kad sąvartynas įtrauktas į draustinio teritoriją, juokavo, kad čia reikia pradėti vystyti kaimo turizmo verslą. “Vešime turistus ir demonstruosime Lietuvos gamtos unikalumą”, - replikavo sąvartyną prižiūrinčios bendrovės darbuotojai.

Kaunas neketina nusileisti

Sąvartynui suteiktas draustinio statusas - ne vienintelė priežastis, dėl kurios kilo konfliktas tarp miesto ir Aplinkos ministerijos vadovų. Iki šiol sąvartyną eksploatavo bendrovė “Kauno švara”, tačiau pagal Aplinkos ministerijos parengtą programą Lietuvoje steigiami regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

Pasak specialistų, ši reforma reikalinga, norint efektyviai panaudoti Europos Sąjungos ISPA fondo lėšas. Lapių sąvartynas turėtų tapti vieninteliu Kauno regione. Į jį atliekos būtų vežamos iš Kėdainių, Kaišiadorių, Raseinių, Kauno rajono ir miesto. Visos šios savivaldybės taptų įsteigto centro dalininkėmis.

Per kelerius metus į Lapių sąvartyną Kaunas kartu su tarptautiniais fondais investavo apie 17 milijonų litų. Apie 60 procentų atliekų į jį atvežama iš miesto. “Nelogiška, kad steigiamame centre mums siūloma suteikti vieną balsą. Tai reiškia, kad mažosios savivaldybės gali susivienyti ir mums diktuoti savo sąlygas. Lygiavos principas čia visai netinka”, - sakė M.Stanikūnienė.

Reikalauja kompensacijos

“Lapių sąvartynas yra miesto nuosavybė, todėl nesirengiame sutikti su ministerijos siūlomomis sąlygomis. Su ministru jau buvo pavykę susitarti, tačiau žemesnėse valdininkų grandyse toliau vyksta kažkokie nesusipratimai”, - tvirtino Kauno meras Arvydas Garbaravičius.

Kauno vadovai Aplinkos ministerijai pasiūlė du sprendimo variantus: kitos savivaldybės kompensuoja dalį į sąvartyną investuotų lėšų arba miestui suteikiama lemiamo balso teisė.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos teigimu, iki 2008-ųjų metų Lietuvoje turėtų likti tik regioniniai sąvartynai. “Dabar beveik visos iš ISPA gautos lėšos skiriamos mažiesiems sąvartynams likviduoti. Kauno miestui tai nėra aktualu. Rajone belikusios vos trys tokios atliekų kaupimo aikštelės”, - sakė vedėja. Tuo tarpu regione yra net 80 sąvartynų, kuriuos reikia likviduoti.