"Mes visi norime matyti stabilų ir demokratišką Iraką, norime, kad perėjimas prie demokratijos įvyktų kaip galima greičiau, - sakė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleras). - Kad ir koks būtų požiūris į konfliktą, visas pasaulis nori matyti, jog šie procesai vyksta. Kad ir kokie būtų skirtumai, juos galima išspręsti ir aš esu tikras, kad jie bus išspręsti".
Pasak jo, faktas, kad Jungtinėse Tautose (JT) vyksta diskusijos dėl galimos rezoliucijos, nusakančios pokarinio Irako ateitį, "liudija sutarimą dėl pagrindinio vaidmens, kurį turėtų turėti JT. Visi suinteresuoti, kad mes prieitume susitarimo, ir aš tikiu, kad mes jo prieisime".
Tačiau Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) ir Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas (Žakas Širakas) pripažino, kad net ir aiškiai sutarus dėl pagrindinių principų, nuomonių skirtumų liko.
G.Schroederis sakė, kad dar "reikia diskusijų", o J.Chiracas prasitarė, jog Londono, Paryžiaus ir Berlyno interesai "kol kas ne visiškai sutampa".
Imtas kamantinėti šiuo klausimu, Prancūzijos prezidentas sakė, kad šalys dar nesusitarė "dėl (valdžios perdavimo) būdo ir laiko plano".
Šeštadienį dvi valandas trukusiomis trišalėmis derybomis siekta užgydyti skaudžias Europos diplomatijos žaizdas, kurių liko kilus ginčams dėl Jungtinių Valstijų vadovaujamo karo Irake: Didžioji Britanija tam pritarė, o Prancūzija ir Vokietija smarkiai priešinosi.
Šiuo metu Vašingtonas stengiasi parengti rezoliucijos projektą, pagal kurį Irako atstatymo finansine ir karine našta JAV galėtų pasidalyti su tarptautine bendruomene.