Praėjusią savaitę įsigaliojo naujas kompensuojamų vaistų bazinių kainų kainynas, kuris įtvirtino ir naujas vidutiniškai 8 proc. mažesnes kompensuojamų vaistų kainas. Tačiau už vaistus mokės mažiau tik ligonių kasos, o dauguma ligonių - daugiau, teigiama dienraštyje.

Iki šiol ligoniai per metus už vaistus primokėdavo 67 mln. litų.

Pasak Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojo Haroldo Baubino, jeigu ir toliau ligoniai vaistų vartos tiek pat ir tokių pačių, kaip dabar, pasikeitus kainoms, jie per metus turės primokėti dar apie 19 mln. litų.

Jei ateityje ligoniai rinksis pigesnius vaistus, jiems primokėti reikės "tik" 5 mln. litų daugiau nei iki šiol.

Kartu "Respublika" pažymi, kad kainų našta užguls ne visus ligonius - sergantys diabetu nuo šiol už vaistus turės mokėti mažiau.

Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, jog naujos kainos skatins gamintojus nuleisti vaistų kainas.

Tačiau prezidento patarėja Vitalė Vinickienė tvirtina priešingai: bazinių kainų apskaičiavimo formulė neskatina kompanijų mažinti vaistų kainų. V.Vinickienė įsitikinusi, kad naujoji tvarka skatins neracionalų vaistų vartojimą: ligoniams bus skiriami nebūtini vaistai vien tam, kad farmacinės kompanijos gautų pelną.

V.Vinickienės įsitikinimu, ydinga vaistų kompensavimo tvarka susiformavo per pastaruosius dešimt metų, kai įstatymai iš žmogaus atėmė galimybę disponuoti į sveikatos draudimo fondą sumokėtomis lėšomis. "Gydymo įstaigos ėmė gauti pinigus ne už tai, kad gydo, o pagal iš anksto nustatytą finansavimą. Todėl ligonių šiose įstaigose nelaukiama", - "Respublikai" tvirtino V.Vinickienė.