1. Nes žaidėme...namie
Iš Alytaus atkeliavęs aikštės parketas, iš Vilniaus atvažiavusios šokėjos ir, visų svarbiausia, daugiau nei 4 tūkstančiai lietuvių sirgalių, tapusių šeštuoju žaidėju aikstelėje. Po finalo rungtynių ispanų lyderis Pau Gasolis skundėsi, kad jis dažnai negirdėdavo ką sako jo komandos draugai - taip garsiai lietuviai palaikė savo komandą.
2. Nes mūsų treneriai atliko savo darbą
Kiekvienoms varžyboms buvo akivaizdžiai kruopščiai pasiruošta, išstudijuoti visi galimi priešininkų ėjimai. Aiški lietuvių trenerių persvara buvo prieš Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos rinktinių trenerius, kadangi pastarieji naudojosi sena taktika - bandė remtis savo NBA žvaigždėmis iki galo. Bene vienintelis, prancūzas A. Weiszas bandė aikštėje naudotis visų žaidėjų resursais ir kurti komandinį krepšinį, bet panašu, kad ir čia nugalėjo asmenybių arogancija. Sklando gandai, kad Prancūzijos rinktinėje viso turnyro metu buvo prastas mikroklimatas, bet tai vėlgi rodo trenerio nesugebėjimą suburti ekipą kovai.
3. Nes mes turėjome ilgą atsarginių žaidėjų suolelį
Kokia didelė šio faktoriaus svarba įrodė finalo varžybos su ispanais. Net 5 mūsų komandos žaidėjai turėjo palikti aikštę dėl pražangų limito, tačiau kiekvieną jų pakeisdavo ne ką prastesnis. Serbijos ir Juodkalnijos komanda visą čempionatą vertėsi 7-8 žaidėjais, o kai dėl traumos neteko Predrago Stojakovičiaus, jų pasirinkimas dar labiau sumažėjo. Lietuvių treneriui, taktikos požiūriu, ilgas žaidėjų suolelis suteikė žymiai platesnes galimybes, o patiems žaidėjams papildomas, dažnai ypač vertingas, poilsio minutes, tuo pat metu aikstelėje išlaikant lygiavertę pamainą.
4. Nes mes turėjome geriausią įžaidėją
Vidutiniškai 14 taškų ir 8,17 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes. 8 rezultatyvūs perdavimai - nuo 16 iki 24 papildomų taškų. Skaičiai, kuriems nereikia papildomų komentarų - Šarūno Jasikevičiaus žaidimas žavėjo visus čempionato žiūrovus. Paprastai įžaidėjo rezultatyvus perdavimas priklauso nuo jį priimančio žaidėjo sugebėjimo užbaigti ataką, tačiau Šarūnas viską atlikdavo taip, kad jo komandos draugams nieko kito ir nebelikdavo, kaip tik įmesti lengvus taškus ar triuškinamai įkalti kamuolį iš viršaus.
5. Nes mes laiku išlipdavom iš duobių
Išvaistyta 21 taško persvara rungtynėse su serbais ir 11 taškų persvara rungtynėse su prancūzais nepalaužė lietuvių. Atskiro pagyrimo nusipelno Arvydas Macijauskas. Būdamas tik 23 metų amžiaus Arvydas demonstravo veterano sąvybes lemiamais momentais šaltakraujiškai įskraidindavęs tritaškį ir užvesdavęs komandą kovai. Rungtynėse su latviais, serbais ir prancūzais būtent šis snaiperis savo metimais išbudindavo rinktinę iš pavojingai užsitęsusio letargo, o kovojant prieš vokiečius, ispanus ir tuos pačius serbus trikdydavo priešininkus perimtais kamuoliais (vidutiniškai 2,33 per rungtynes, 2-a vieta tarp visų čempionato dalyvių) ir išprovokuotomis pražangomis, kurias čia pat paversdavo taškais (neprametė nei vienos iš 28 mestų baudų, 1-as rezultatas tarp visų čempionato dalyvių).
6. Nes komandoje nebuvo...Ž. Ilgausko
Lietuviai nugalėjo žaisdami komandinį krepšinį, tokį, koks jis ir buvo Jameso Naysmitho išrastas. Naudodama tik vieną tikrą įžaidėją rinktinė pirmavo pagal atliekamus rezultatyvius perdavimus (vid. 17 per rungt.) ir įmetamus taškus (vid. 91 per rungt.). Šie skaičiai įrodo koks svarbus nesavanaudiškas žaidimas, gera derinių kaita ir jų išpildymas, išnaudojant visų žaidėjų potencialą.
Galbūt savo gretose turėdama Žydrūną Ilgauską Lietuvos rinktinė būtų propagavusi tą patį žaidimą, bet labiau tikėtina, kad dauguma derinių būtų buvę skirti vidurio puolėjui. Tuo mes ir būtume stiprūs, ir būtume žymiai pažeidžiamesni. Turint tokio aukšto lygio žaidėją kiti komandos nariai tampa psichologiškai priklausomi nuo to, kaip jų lyderiui seksis aikštėje, tuo metu priešininkams pagrindiniai gynybos uždaviniai tampa aiškūs nuo pat pirmos varžybų minutės. Mūsiškiai nugalėjo visas, būtent tokias, vieno aiškaus lyderio komandas.
7. Nes komanda buvo vieninga kaip kumštis
Tokio tarpusavio palaikymo lietuviams galėjo pavydėti bet kuri kita ekipa. Kiekvienose varžybose lietuviai stengdavosi vienas kitą užvesti kovai, visada draugiškai patardavo nenusiminti dėl klaidų. Anatanas Sireika prisipažino, kad komandoje buvęs itin geras mikroklimatas, kiekvienas žaidėjas be galo atsakingai ruošdavosi varžyboms ir demonstravo profesionalumą - turėdami laisvą dieną žaidėjai savo noru eidavo į treniruoklių salę ar į aikštę pamėtyti.
6 varžybos, 6 pergalės atvežusios Europos vyrų krepšinio auksą į Lietuvą ir 7 priežastys...Olimpiniam auksui?
