Įstojau kaip ir į norimą specialybę (žiniasklaidos inžinerija), tačiau nuolatines nesėkmės su chemija ir matematika, kai nesuprantu uždavinių ir net neskiriu laiko jiems perprasti, priverčia nekęsti paskaitų, nebenoriu jų lankyti. Turiu palankiausias sąlygas mokytis, tačiau niekaip nesusikaupiu, visaip save apgaudinėju, kad tai pasiliksiu rytojui arba gal savaitgaliui ir taip visą laiką.
Turiu galimybę išeiti iš universiteto, o jei taip tęsis toliau, išmes mane iš jo... Jaudinuos dėl ateities, nenoriu nuvilt tėvų ir pan., žinau, kad mokslas gali padaryti ją gražesnę, tačiau nieko nesiimu, neturiu valios. Gal Jūs turite patarimų? Iš anksto dėkoju.
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAI NESINORI MOKYTIS
Jūs nustebsite sužinojęs, kiek daug jūsų bendraamžių sako tą patį: noras mokytis minimalus, užtat maksimali graužatis dėl nenoro mokytis. Žinoma, juk mokytis dėl tėvų nesinori, o kas pats esi, dar nesupratai. Tinginys - štai kaip pavadinate jūs pats save ir greičiausiai jus taip pavadintų jūsų seneliai ir proseneliai. Tačiau šiais laikais jūsų būsenai nusakyti geriau tiktų psichologinis terminas „nepakankama motyvacija mokytis“. Ir nors šis terminas atrodo labai panašus į „tingėjimą“, vis dėlto jis suteikia daugiau optimizmo.
Motyvacija – veiklos variklis. Motyvacija gali būti sąmoninga ir nesąmoninga. Jai atsirasti reikia, kad į veiklą jus stumtų keli dalykai :
Poreikis mokytis, arba tam tikra nemaloni būsena, kylanti dėl to, kad nesimokydamas jūs jaučiatės blogai – atrodo, su šia dalimi pas jus viskas tvarkoje;
Situacija, kurioje jūs mokotės – tai tinkama aplinka (iš jos geriausiai išimti televizorių, linksmų draugų būrį, kontroliuojančius tėvus – tai veikia atvirkščiai), žmonės, palaikantys mokymąsi - mergina, draugai ir bendraminčiai – apie juos jūs nieko nerašote, tačiau pagalvokite apie tai;
Konkretūs stimulai mokytis – tuo, pavyzdžiui, gali tapti priminimas, parašytas ant lipduko, užrašas darbo kalendoriuje - tokie dalykai iš tiesų padeda pasistengti, nes tuomet prie padaryto darbo atsiranda „paukščiukas“;
Numatomas tikslas, susijęs su mokymosi prasme - ši dalis, mano nuomone, pas jus išvystyta silpniausiai. Žinoma, jūs rašote, kad „Jaudinuos dėl ateities, nenoriu nuvilt tėvų ir pan., žinau kad mokslas gali padaryti ją gražesne“. Tačiau toks tikslas neatrodo labai patrauklus ir prasmingas. Jūsų amžiuje labai sudėtinga ką nors daryti vien dėl to, kad „nenuviltumėt tėvų“. Kaip tik gali būti nesąmoningas motyvas priešintis tėvams arba tapti „nevykėliu, kaip ir mano dėdė“.
O kas dėl „gražesnės ateities“, tai man atrodo, jog tokia miglota sąvoka tikrai neskatina ko nors daryti. Juolab pasigilinus, diplomas - tai tik įsidarbinimą palengvinantis popierius, kuris vargu ar padaro pasaulį gražesnį. Netgi atvirkščiai, studentai dažniausiai atrodo kur kas žvalesni ir linksmesni, nei ofisuose sėdintys diplomuoti vadybininkai su neišsimiegojimo žymėmis veiduose ir vienintele svajone - sulaukti savaitgalio.
Todėl neapgaudinėkite pats savęs. Ir nustatykite sau tikrai tokį tikslą, kuris jums sietųsi su prasminga ateitimi. Ir kuris būtent jums konkrečiai atrodytų labai patrauklus. Pradėkime nuo tikslo patrauklumo.
Pasimokykime iš naujo automobilio reklamos. Kaip reklama padaro šią prekę patrauklią, t.y. kaip motyvuoja pirkėją jos geisti?
Juk automobiliui nupirkti aiškiai neužtektų tokio motyvo: „Noriu gražesnės mašinos ir nenoriu nuvilti savo tėvų“.
Reklama parodo automobilį labai konkrečiai: didelį, gražų, blizgantį, patalpintą regėjimo centre. Vaizdas neperkrautas detalėmis - tinka tuščias plentas, blizgantis nuo neseniai praūžusio lietaus. Šalia ir apačioje išvardytos konkrečios naujo automobilio charakteristikos, tarkime: galingesnis variklis, mažesnis oro teršimas, mažesnės degalų sąnaudos, efektyvesnė stabdžių sistema, patogesnis salonas, modernesnė kompiuterinė įranga, minkštesnės sėdinės, talpi bagažinė.
Visa tai iliustruoja konkretūs skaičiai. Vaizdo klipe mums parodo, kaip puikiai automobilis rieda staigiais posūkiais, kaip greitai jis sustoja, sutikęs kliūtį.
Ir štai potencialus pirkėjas, kuris ir taip turi nelabai seną automobilį, susižavi šiuo vaizdu ir ima to automobilio norėti. Ir nuperka. Ir pinigų jam atranda!
Dabar pažiūrėkite, ką jūs galite padaryti su savo tikslu - mokymusi. Sukurkite mokymosi vaizdą tokį, kad jums bežiūrint į jį atsirastų geismas. Štai jūs matote save sėdintį su vadovėliu ar prie kompiuterio rašantį tekstą.
Įsivaizduokite, kad jūs norite parduoti šį vaizdą. Taigi jūsų figūra turi būti regėjimo centre, būti didelė, turi matytis susidomėjęs veidas arba jei norite, pasitenkinimas veide, žiūrint į pabaigtą darbą. Šalia turi būti langeliai su papildomomis charakteristikomis, tik labai konkrečiomis: užrašas „įskaityta“, „devintukų“ eilė egzaminų knygutėje; nustebęs patinkančios merginos veidas, baigtas rašyti konspektas.
Taip pat susikurkite sau patrauklų tolimesnės ateities vaizdą: jūs išeinate iš prestižinio ofiso ir einate link prabangaus automobilio, jūs pačioje krizės įkarštyje skrendate į šiltus kraštus pailsėti; jūs dalinate solidžią labdarą vaikų namų auklėtiniams. Žinoma, prasmė turi sutapti su jūsų vertybėmis: vienus žmones motyvuoja prestižas, kitus - galimybė išlaikyti šeimą, trečius - saviraiška ir pažinimas, ketvirtus - galimybė patirti kuo daugiau jaudinančių nuotykių. Kaip sužinoti, kokia jums mokymosi prasmė?
Klauskite savęs: „Jei aš išlaikysiu šią sesiją, tai ką pozityvaus man tai duos? O jei baigsiu universitetą, tai ką jis man duos? Ar aš noriu tapti tuo, kuo galiu tapti baigęs šį universitetą?
O tapęs, į ką aš tuomet eisiu? Nebijokite žvelgti į tolimą perspektyvą. Prasmė - tai lyg kelrodė žvaigždė, kuri ne vienam keliautojui yra padėjusi įveikti užsitęsusį kelią.
Sėkmės kelyje.
Olegas Lapinas
