"Jis buvo nepaprastai kilnus žmogus, gelbėtojas, ir jo Golgota truko 17 metų. Kitą kartą Rusiją gelbėti nebebus kam", - sakė V.Novodvorskaja.
G.Reznikas pažymėjo, jog J.Gaidaro mirtis - didžiulė netektis. "Ką gi, toks prakeiksmas. Jegoras Timurovičius pakartojo visų reformatorių likimą ir buvo lėtai nužudytas nemokšiškumo, baisaus paveldo, kuris atiteko demokratinei Rusijai iš sovietų valdžios, ir sudegė".
"Tarp klastūnų, silpnadvasių, bijančių prisiimti atsakomybę politikų ir valdininkų jis žengė ryžtingą žingsnį ir išgelbėjo Rusiją nuo pilietinio karo, nuo smukimo į istorinę nebūtį", - kalbėjo G.Reznikas.
J.Gaidaras, kurio šoko terapinė ekonominės reformos programa leido Rusijos ekonomikai sparčiai persiformuoti į rinkos ekonomiką, mirė trečiadienį nuo širdies smūgio, eidamas 54-uosius.
Eilėje tarp gedinčiųjų prie ligoninės buvo ir valdžios vyrų: finansų ministras Aleksejus Kudrinas, ekonomikos plėtros ministrė Elvyra Nabiulina, vicepremjeras Aleksandras Žukovas, prezidento Dmitrijaus Medvedevo patarėjas Arkadijus Dvorkovičius.
J.Gaidaras praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje dirbo Boriso Jelcino vyriausybėje ir vadovavo skausmingai posovietinei šalies ekonomikos transformacijai į rinkos ekonomiką.
1992-aisiais jis pusmetį ėjo ministro pirmininko pareigas, o vėliau buvo išrinktas į Valstybės Dūmą nuo liberalių partijų ir dirbo mokslo srityje. Iki šiol J.Gaidaras buvo Perinamojo laikotarpio ekonomikos instituto direktorius.
1956 metų kovo 19 dieną Maskvoje gimęs J.Gaidaras priklausė grupei jaunų liberalių pažiūrų politikų, kuriuos dabartinė Rusijos vadovybė laiko dešimtmetį trukusio ekonominio ir politinio chaoso, dėl kurio šalis atsidūrė ties žlugimo riba, architektais.
Buvę bendražygiai pripažįsta, kad J.Gaidaras užsitraukė paprastų piliečių, kurie viską prarado ekonomikos liberalizacijos laikotarpiu, neapykantą, tačiau jie giria velionį kaip žmogų, išgelbėjusį šalį nuo bado ir pilietinio karo.
"Vienu sunkiausių Rusijos istorijos laikotarpių jis atsidūrė priešakinėje linijoje. Laikui bėgant vis daugiau žmonių suvoks, nuo kokios prarajos atstūmė Rusiją dešimtojo dešimtmečio pradžioje Gaidaras, mes visi tada buvome prie pilietinio karo slenksčio", - sakė, vos sužinojęs apie J.Gaidaro mirtį, L.Gozmanas.
"Byrant Sovietų Sąjungai buvo tik du variantai: arba suirimas, pilietinis karas ir kraujo upės, arba sunkios, skausmingos reformos. Kito kelio nebuvo, ir Gaidaras pasirinko reformas", - antrino tada radijui "Echo Moskvy" Borisas Nemcovas, kuris vadovaujant B.Jelcinui ėjo vicepremjero pareigas.