Žako papūga Dia savo šeimininkus Aistę ir Darių Ruzgus džiugina vis gausėjančiu žodynu ir neleidžia savęs pamiršti nei užsiimant rankdarbiais, nei dirbant kompiuteriu. Aistė nė kiek nesigaili, kad rinkdamasi, ką įsigyti – papūgą ar neblogą fotoaparatą – pasirinko pirmąją. „Tai pirkinys visam gyvenimui“, – teigia papūgos augintojai, nežinančiajam primindami, kad žakai nelaisvėje gali išgyventi iki 80 metų. Ką gi – senatvėje pašnekovas garantuotas.
Kaip Jūsų namuose atsirado papūga žako?
Apie kalbančią papūgą svajojau nuo vaikystės. Tik ta svajonė atrodė sunkiai įgyvendinama, dėl to jau buvo pamiršta. O praėjusiais metais su šeima ėmėme vis dažniau kalbėti apie augintinį, be to, vienoje internetinėje svetainėje pamačiau kalbantį žakiuką, ir svajonė atgijo. Pradėjau intensyviai domėtis šiomis papūgomis, išstudijavau visą „papūgų“ forumą ir atsiradus geram variantui nusipirkome jauną, 7 mėnesių Dią.
Ką reikia žinoti norinčiajam įsigyti pilkąją papūgą?
Manyčiau, prieš perkant svarbu kuo daugiau sužinoti apie jos priežiūrą, charakterį, pasverti visus už ir prieš, apsvarstyti, ar galėsit skirti paukščiui pakankamai dėmesio. Juk tai ilgaamžis gyvūnas, jį įsigyji visam gyvenimui. Juk būna, kad, gimus vaikams, laiko augintiniui nebelieka, ir keliauja žakučiai iš rankų į rankas...
Renkantis paukštį, žinoma, geriau pirkti jauniklį, rankomis išmaitintą, „jaukų“ (prijaukintą) paukštį, o ne laukinuką. Tokia papūga nebijos žmogaus, leisis glostoma ir imama į rankas. Jauną žako papūgą atskirti nuo suaugusios nesunku – jauniklių akys pilkos, uodegos plunksnų apatinės pusės spalva taip pat pilka. Vėliau akytės tampa geltonos, o uodega – ryškiai raudona. Tiesa, yra žako ir su vyšnine uodega – jos šiek tiek mažesnės, šviesesniu snapu.
Dar svarbu pasidomėti, ar papūga parduodama legaliai, ar yra žieduota. Žiedas su registracijos numeriu ant kojos – papūgos „pasas“. Jo nesant, paukštis gali būti „kontrabandinis“, pagautas Afrikoje ir nelegaliai parduotas.
Be to, svarbu, kad paukštis būtų sveikas, neapsipešiojęs, atrodytų gražiai ir tvarkingai. Pešiojimasis – viena didžiausių papūgų bėdų, rodančių, jog ji yra linkusi į depresiją. Susirgusi depresija papūga gali nusipešioti plikai, o atpratinti ne visada pavyksta.
Ką mėgsta Jūsų papūga Dia? Kokie jos įpročiai?
Ji – dėmesio mėgėja, tad visaip stengiasi jo išsireikalauti. Patinka būti laisvėje, narve būna tik naktį ir kai esame ne namie. Nemėgsta likti viena kambaryje, tad visada skrenda iš paskos. Vienas gerųjų jos įpročių: ji – puikus žadintuvas. Visą naktį tyli, o kai pamato, kad keliamės, sveikinasi pasakydama „Labas“ arba švelniai, tyliai „Kūkū“. Kai valgome, mėgsta, nutūpusi šalia, kėsintis į lėkštės turinį, ką nors nugvelbti.
Kita vertus, paliktas be priežiūros, tai gana kenkėjiškas padaras. Kai sėdžiu prie kompiuterio, būtinai atskrenda ir knibinėja klaviatūrą, „kramto“ tušinukus, plėšo popierių, lenda prie gėlių. Kartą radau ištrauktus pusę klaviatūros klavišų, tad turėjau darbelio, kol atitaikiau raides... Kai kalbu telefonu – visaip bando perrėkti, tad pašnekovai kartais teiraujasi, iš kur čia sklinda džiunglių garsai.
Dar yra nuplėšiusi kambaryje dalį tapetų ir tvirtu snapu prakrapščius sienoje ne vieną skylę.
Kartais ji man primena varną iš vaikystės „multikų“, kurią masina blizgūs daiktai – užsiiminėti rankdarbiais, jei ji laisvėje, neįmanoma. Papūga iškart bando vogti karoliukus ir neštis juos į savo narvą.
Mėgsta muziką – tuomet aktyviau demonstruoja savo kalbinius gebėjimus.
Žakai gana baikštūs – bijo nematytų daiktų, didžiausią baimę jiems gali įvaryti nematyta kukurūzo burbuolė, padėta narve. Kartais „besišukuodama“ – tvarkydama savo plunksnas – išsigąsta skraidančių pūkų ir kad užrėks, pakibusi žemyn galva lyg šikšnosparnis...
Ar šios papūgos reikalauja daug dėmesio?
Dėmesio nori bet koks gyvūnas. Žako, sakyčiau, reikalauja, kad su ja labai daug bendrautų žmogus, prie kurio ji prisirišusi.
Jei klausiate dėl priežiūros, jos nėra daug – pamaitinti, pakeisti vandenį, pavalyti narvą. Tiesa, kadangi mūsiškė dažnai būna laisvėje, tai jaučiama visuose namuose. Įsigijusi augintinę daug dažniau tvarkausi, kitaip tektų gyventi tarp dulkių, pūkų ir pudros, kuria padengtos žakučių plunksnos. Praskrenda papūga, ir matai sukilusias dulkes, skraidančius pūkelius. Tad siurblys mūsų namuose veikia kasdien.
Žako papūga garsėja kaip geriausiai įvairius garsus atkartojantis paukštis. Ar paukštis kalbės, jei šeimininkai tam neskirs laiko? Kaip vyksta papūgos kalbos pamokėlės? Koks Dios žodynas šiuo metu?
Taip, žako geba geriausiai pamėgdžioti įvairius garsus. Tačiau kai kurios taip ir neišmoksta kalbėti žmonių kalba, nors puikiai imituoja kitus garsus. Nesu zoologė, tad sunku komentuoti plačiau. Kai kurie žakučiai prakalba net nemokomi kalbėti. Dažniau girdi tuos pačius žodžius ir pradeda mėgdžioti. Jei kiekvieną kartą pasisveikinsi su papūga, ilgainiui ir ji atsakys „Labas“. Pavyzdžiui, paliesdami papūgą sakydavom „Pagavau“, o dabar ji pati taip sako, ją palietus.
Mūsiškei dabar metai ir 4 mėnesiai, ir jos žodynas vis turtėja. Ją pirkome 7 mėnesių, ir ji jau mokėjo sakyti „Labas“ ir „Kūkū“. Vėliau išmoko paklausti „Kas tu?“ ir atsakyti „Papūga“. Dar klausia „Ką darai? Ko žiūri?“ Sako „Pupa“, „Duok bučkį“ (ir pasigirsta tikro „bučkio“ garsas), „Baik, sakau“, „Skauda“. Puikiai mėgdžioja tekančio vandens garsą, varlės kurkimą, „žmogiškai“ sako „Miau“.
Vasarą veždavomės į gamtą, tad prisiklausė ir išmoko mėgdžioti varnų karkimą, o iš kaimo „parsivežė“ vištos kudakavimą. Dar moka pakviesti mūsų dukrą vardu, sako „Rusne, ką darai?“ To paties klausia ir triušės Kaštonės. Be to, kalba ir vyrišku, ir moterišku balsu, užsikvatoja kaip vyras, moka pašvilpauti keletą melodijų.
Tiesa, papūgai lengviau atkartoti švilpavimą – šitą tai greit išmoksta, dėl to švilpauti prie jos vengiam, kad neaptingtų kalbėti.
Ko nemėgsta Jūsų papūga? Ar ji vienodai elgiasi su visais šeimos nariais, o gal kuriam nors rodo daugiau dėmesio? Ar gali šis paukštis tapti agresyvus?
Nelabai mėgsta vaikų – žako bijo staigių judesių, vaikai juk judrūs, o tai ją erzina. Kai į kambarį įbėga besisvečiuojantis vaikas, Dia parodo balsą, pradeda urgzti kaip šuo ir rėkti vaikui artinantis.
Įpykęs paukštis gali sužaloti, kirsti, geriau jo neerzinti. Nors nuo savo papūgos nesam nukentėję, kartą iš vienos gyvūnų parduotuvės grįžau su kruvinu pirštu.
Kalbant apie prisirišimą prie vieno asmens, svarbu neleisti paukščiui „išsirinkti“ vieno šeimininko, todėl bendrauti su juo reikia visiems, kitaip likusių šeimos narių jis gali netoleruoti. Teko skaityti, kad kartais žakai mylimą šeimininką pasirenka partneriu (į porą) ir pavydi jo dėmesio kitiems, dėl to su kitais elgiasi agresyviai.
Kol kas nepastebėjome, kad papūga būtų kurį nors šeimos narį pasirinkusi didesniu draugu – prisirišusi, atrodo, tiek prie manęs, tiek prie vyro. Prie mūsų keturmetės dukros ji taip pat pripratusi, nebijo jos, nors nesakyčiau, kad jųdviejų santykiai šilti ir draugiški. Toleruoja viena kitą, bet didelės draugystės nėra.
Kas šiai papūgai gali būti pavojinga?
Pavojingi teflono garai, tad gaminant maistą papūgai virtuvėje ne vieta. Be to, jos smalsios, baisu, kad neįkristų į kokį verdantį puodą.
Iš maisto produktų pavojingi avokadai, mangai, papajos, persimonai, pomidorų lapai ir stiebai, svogūnai, bulvių daigai, rabarbarų lapai, šokoladas, grybai, druska. Aišku, nereikėtų girdyti papūgos alkoholiu.
Be to, yra nuodingų kambarinių augalų – pavyzdžiui, gebenės, dracenos, jukos, kalijos, monsteros, anturiai, difenbachijos... Tų nuodingų dalykų yra visas sąrašas, tad įsigijus papūgą juos būtina žinoti.
Kuo minta papūga? Ar brangi jos kasdienė priežiūra?
Papūgos racionas turėtų būti kuo įvairesnis. Kasdieniame „meniu“ reikia daiginukų, sauso lesalo, kuo daugiau vaisių ir daržovių. Mūsiškė labai mėgsta obuolius ir citrusinius vaisius, iš sauso maisto pirmiausia renkasi saulėgrąžas. Kasdien duodu namuose daigintų sėklų, nes tai puikus vitaminų šaltinis.
Kiek kainuoja kasdienė priežiūra – sunku apskaičiuoti, nes lesalus perkame dideliais kiekiais ir užtenka visus metus, o daržoves perkame kartu ir sau. Specialiai Diai perkame „papūgiškus“ vitaminus, žaislus ir skanėstus. Kraiko neperkam, nes į narvo apačią tiesiame laikraščius – šiuo atveju papūga atsieina tikrai pigiau nei triušis.
Brangi investicija yra pradžioje, nes papūga turi savo „kainą“, bet argi svajonės įkainojamos? Be to, jai reikia erdvaus narvo. Svečius pirmiausia nustebina narvo dydis, o visa kita ne taip ir brangu.
Ar gali žakai nelaisvėje susilaukti palikuonių ir juos sėkmingai užauginti?
Gali, juk legalūs žakiukai atvežami iš veislynų, kur jie sėkmingai veisiami. Norint užauginti „rankinį“ paukštį, išsiritęs iš kiaušinio atskiriamas nuo tėvų ir maitinamas žmogaus. Savo tėvų augintas paukštis bus laukinukas ir sunkiai leisis jaukinamas žmogaus.
Bendraujate su kitais „papūgistais“ entuziastais, rengiate susitikimus. Kaip elgiasi Jūsų augintiniai, atsidūrę gausiame savo gentainių būryje?
Manau, kad jiems smagu – juk kito paukščio draugija papūgai visada artimesnė nei žmogaus. Papūgos stebi viena kitą, įsidrąsinusios kibina snapu. Per vieną susitikimą mūsiškė ėmė atryti maistą ir maitinti kitą žakutę – tai prielankumo ženklas. Tačiau paskui suabejojome savo paukščio lytimi, nes Diai nedarytas DNR testas, kuris nurodo tikslią paukščio lytį, o maitinta papūga buvo patelė. Gali būti, kad auginame „vyruką“.
Afrikos pilkųjų papūgų šeimininkams taip pat smagu susitikti, pabendrauti, stebėti augintinius kitų gentainių draugijoje. Juk auginančiųjų žakus Lietuvoje nėra tiek daug, kiek smulkesnes papūgas.
