O Seimas antradienį priėmė redakcinės komisijos pasiūlytą nutarimą dėl interpeliacijos, kuriuo pritarta ministro atsakymams.
Už nutarimą balsavo 60 Seimo narių, prieš - 38, susilaikė - 21.
Ryte atsakydamas į interpeliacijos iniciatorių klausimus Gintaras Steponavičius pripažino, kad klaidų būta, bet aukštojo mokslo reformos esą nebuvo daugiau galima atidėti.
Opozicija kaltino ministrą, kad po reformos aukštasis mokslas tampa prieinamas tik turtingiesiems. Tuo metu švietimo ir mokslo ministras teigė, jog dalį atsakomybės dėl aukštojo mokslo reformos nesklandumų turėtų prisiimti ir opozicija.
Kaltino sistemos griovimu
Interpeliaciją pristatęs Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas ministrą kaltino griaunant aukštojo mokslo sistemą.
Jo teigimu, reformatoriai neturėjo ir neturi vizijos, nežino, kokios bus reformos pasekmės ir rezultatai. „Mokslo ir studijų įstatymo priėmimas turėjo remtis aiškiais skaičiavimais, ilgalaike mokslo ir studijų strategija“, – tvirtino V. Gedvilas.
„Darbiečio“ įsitikinimu, reforma nedavė rezultatų – kaip tik pablogino situaciją, padidino įtampą, supriešino aukštąsias mokyklas, studentus, dėstytojus, mokslininkus. Mokesčiai už studijas, anot V. Gedvilo, varo į neviltį tūkstančius studentų ir jų tėvų. Taip pat esą nejudėta aukštojo mokslo kokybės kryptimi.
V. Gedvilas kritikavo principą, pagal kurį krepšeliai keliauja pagal studentus. Jo teigimu, jie turėtų būti skiriami studijų kryptimis. Taip būtų užtikrinta, kad išliktų nepopuliarios, bet valstybei reikalingos studijų kryptys.
Prezidentė palaikė ministrą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį spaudos konferencijoje teigė nemananti, kad iš G. Steponavičiaus reikėtų atimti ministro portfelį: „Tai – pirmas ministras, kuris išdrįso imtis radikalios reformos. Ar ji yra optimali? Klausimas nėra toks paprastas. Ar nėra padaryta klaidų? Taip, yra. Bet iš jo girdžiu, kad jis sugeba įvardyti klaidas, sugeba jas taisyti, o tai yra labai gerai. Politikas turi turėti drąsos pradėti rizikingus veiksmus, turi turėti proto ir politinės valios prisiimti atsakomybę už klaidas ir jas taisyti. Tai aš matau, todėl manau, kad jis dar gali dirbti.“
Atkirto greitų rezultatų nežadėjęs
G. Steponavičius savo ruožtu teigė, kad niekas reformos rezultatų šiemet ir nežadėjo.
Ministras tvirtino, jog jis pripažįsta klaidas ir jas jau taiso, tačiau opozicija irgi turėtų prisiimti atsakomybę.
„Ar yra bent kruopelytė jūsų atsakomybės už savo žodžius ir veiksmus, taip pat Seime stabdant visais būdais, kad įstatymas būtų priimtas kuo vėliau“, – kalbėjo ministras.
Ministras nesutiko, jog aukštasis mokslas tapo mažiau prieinamas. Jis nurodė, kad šiemet 21 tūkst. pirmakursių studijuoja už mokslą nemokėdami. G. Steponavičius skaičiavo, jog tai sudaro apie 60 proc. įstojusiųjų ir yra daugiau nei pernai. Anot jo, mokslo prieinamumą laiduoja ir galimybė paimti paskolą. Ministras tvirtino, kad nors palūkanos daug kam atrodo didelės, jų dydis litais sumažėjo iki 9,3 proc. sumažėjus VILIBOR.
Principo, jog krepšeliai eina paskui studentą, įvedimas, ministro tvirtinimu, leido tikslingiau paskirstyti lėšas.
Anot jo, studentai rinkosi ne aklai, jie rinkosi kokybiškesnes studijas, o tai kartu užtikrina mažesnį skaičių studentų, kurie mokysis tik dėl diplomo valstybės lėšomis.
G. Steponavičiaus įsitikinimu, labiausiai reforma piktinasi tos aukštosios mokyklos, kurios nesugebėjo pritraukti krepšelių. Anot ministro, tai yra kokybinė reformos pasekmė. Jos pamatė silpnąsias vietas, ir turi galimybę pasikeisti.
Teigia, kad reforma – sėkminga
Interpeliaciją G. Steponavičiui inicijavo Seimo Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo ir Socialdemokratų partijos frakcijos.
Seimo opozicija ministrui yra pateikusi 23 klausimus, kuriais jam priekaištaujama dėl aukštojo mokslo reformos.
Atsakymuose, į kuriuos raštu atsakė šį pirmadienį, G. Steponavičius teigia, kad reforma – sėkminga. Esą akivaizdžių pokyčių opozicija tikisi per anksti, nes pirmieji aukštojo mokslo rezultatai bus matomi 2012 m., o reformos tikslai bus pasiekti 2015 m.
„Turėjome labai mažai laiko parengti poįstatyminius teisės aktus šių metų priėmimui į aukštąsias mokyklas pagal naująją tvarką. Nepaisant kai kurių nesklandumų, kuriuos pripažįstu ir kuriuos nedelsiame taisyti, su užduotimi susidorojome sėkmingai.
[...] Reforma žengia pirmuosius žingsnius ir tęsis ne vienerius metus. Didelių permainų procese buvo identifikuota taisytinų dalykų. Esu pasirengęs siūlyti pakeitimus Mokslo ir studijų įstatymą įgyvendinantiems teisės aktams. Yra ir toliau bus vykdoma nuolatinė reformos vyksmo analizė ir pasekmių stebėsena. Visa tai daro pertvarką valdomą ir prognozuojamą“, – parlamentarams skirtuose atsakymuose teigia ministras.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga yra atlikusi tyrimą, pagal kurį maždaug 3 iš 5 apklaustų studentų pritarė švietimo ir mokslo ministro interpeliacijai.