Gerybinis ar piktybinis?
Konkrečių priežasčių, kodėl iki tol buvusios normalios ląstelės staiga pakinta ir ima labai greitai dalytis, nėra. Todėl veterinarijos specialistams dažnai būna sunku atsakyti į gyvūno šeimininko klausimą, kodėl jo augintinis susirgo vėžiu.
Pavyzdžiui, šunims labai dažnai vystosi nenusileidusios sėklidės auglys, o Erdelio terjerų veislės šunys yra linkę sirgti limfosarkoma.
Gyvūnui gali pakenkti ir persirgtos sunkios lėtinės ligos, kiti neigiami faktoriai. Rizikos faktorių reikėtų kiek įmanoma vengti, bet šimtu procentu tai neapsaugo gyvūno, ir nežinia, kodėl vėžys pasirenka būtent vieną ar kitą mūsų augintinį. Onkologinės ligos paliečia visas gyvūnų organų sistemas, ir keturkojai augintiniai kenčia taip pat, kaip ir žmonės.
Pasak Lietuvos veterinarijos akademijos L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikos direktoriaus Sauliaus Laurusevičiaus, visi navikai skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Labai svarbu juos laiku atskirti, nes tai lemia ligos prognozę ir gydymo galimybes.
„Gerybiniai navikai auga lėtai, tačiau per ilgą laiką gali išaugti labai dideli. Jie vystosi neįaugdami, o tiesiog mechaniškai atstumdami aplinkinius audinius, paprastai turi griežtas ribas ir juos supančią kapsulę – juos nesudėtinga išoperuoti. Jie būna lygūs, paslankūs, neskausmingi, gyvūnai jų nekaso, nelaižo, gyvūno savijauta gera. Paprastai gerybiniai navikai neišskiria jokių biologiškai aktyvių medžiagų, neišplinta į kitus organus ir limfamzgius. Laiku pradėtas gydyti keturkojis pacientas dažniausiai pasveiksta“, - aiškino veterinarijos gydytojas.
Tuo tarpu piktybiniai navikai vystosi daug greičiau, įauga į aplinkinius audinius, gali išskirti toksinus, hormonus ar kitas biologiškai aktyvias medžiagas. Metastazės išplinta gretimuose limfmazgiuose, kituose organuose, pvz., plaučiuose, kepenyse. Piktybinių navikų dariniai būna nepaslankūs, gruoblėti, kartais skausmingi, neturi aiškų ribų, dažnai išopėja. Gyvūnas gali blogiau jaustis, krinta jo svoris, mažėja apetitas, atsiranda daugiau kitų klinikinių požymių, nelygu naviko vystymosi vieta.
Piktybinių navikų prognozė yra abejotina arba bloga. Jei įmanoma, stengiamasi gyvūną operuoti, prieš tai atlikus visus reikalingus tyrimus. „Piktybinius navikus daug sunkiau pašalinti, nes jie neturi aiškų ribų. Be to, pašalinus jie gali vėl ataugti. Po operacijos, kaip ir žmonių medicinoje, keturkojams pacientams gali būti skiriama cheminė ir spindulinė terapija. Tačiau gydomųjų preparatų kaina milžiniška, todėl jie retai naudojami“, - sakė S. Laurusevičius.
Gandai gali būti pavojingi
Gyvūnų augintojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad diagnozuoti navikus ir juos gydyti gali tik veterinarijos gydytojas. Todėl, pastebėjus neaiškų darinį ar guzelį, kurio anksčiau nebuvo, pakitus gyvūno savijautai, reikia skubiai kreiptis į specialistus. Onkologijoje daug ką lemia operatyvumas.
Visi gerybiniai navikai laikui bėgant gali supiktybėti. Tam, kad nustatytume, iš kokių ląstelių sudarytas auglys, jei tik įmanoma prie jo prieiti, atliekama biopsija. Tai neskausminga ir nesudėtinga procedūra: gydytojas švirkštu ar specialia biopsijos adata paima nedidelį kiekį ląstelių ar audinio gabaliuką ir tiria mikroskopu. Kartais papildomai tiriamas kraujas, atliekami rentgeno ar ultragarso tyrimai.
Navikai gali vystytis pačiose įvairiausiose vietose, įvairaus amžiaus gyvūnams, bet dažniau pasitaiko pieno liaukų, gimdos ir kiaušidžių navikai.
Pastebimai dažniau smulkūs gyvuliukai serga reprodukcinės sistemos ligomis. Pavyzdžiui, kalėms net 50 proc. visų diagnozuojamų navikų sudaro pieno liaukų navikai. Taip atsitinka dėl hormonų poveikio pieno liaukoms. Todėl veterinarai rekomenduoja kales sterilizuoti kiek įmanoma anksčiau. Jei kalė sterilizuojama po pirmos rujos, tikimybė jai susirgti onkologine liga sumažėja iki 0,05 proc. Tuo tarpu kuo ilgiau kalė nesterilizuojama, tuo didesnė tikimybė jai susirgti vėžiu. Onkologinių ligų pasireiškimo pavojus didesnis vyresniems gyvūnams.
Kaip žmonių, taip ir gyvūnų pasaulyje neišvengiama paradoksalių situacijų. Veterinarijos gydytojui paklausus šuns šeimininko, kodėl šis neatvedė anksčiau sterilizuoti kalės, prisiklausęs neteisingų gandų žmogus teigia manęs, kad gyvūną reikia nors vieną kartą sukergti, o tada jau galima turėti reikalų su veterinaru. Gyvūnų ligų žinovas S. Laurusevičius teigė, jog toks gandas – visiškai nepagrįstas ir net pavojingas.
„Jei mūsų keturkojų augintinių šeimininkai neplanuoja užsiimti gyvūnų veislininkystės verslu, visada naudingiau gyvūnus sterilizuoti, t.y. anksti užkirsti kelią jų onkologinėms ligoms. Tokiu būdu ir gyvuliukai bus sveikesni bei ramesni, o ir šeimininkas ilgiau džiaugsis sveiko augintinio draugija“, - teigė S. Laurusevičius.
Ieškoti pagalbos - tik su veterinaru
Mažieji mūsų augintiniai serga ir kitų organų navikais – kepenų, blužnies, odos. Šiandien gyvūnų onkologinės ligos yra operuojamos šiuolaikiniais metodais. L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnėlių klinikoje onkologine liga sergantiems keturkojams pacientams nėra taikoma tik radiologinė terapija.
„Šis veiksmingas vėžinių ligų gydymo metodas yra labai brangus, todėl šiandien kol kas dar nepasiekiamas. Populiariausias – chirurginis onkologinių ligų gydymas kartais taikoma chemoterapija“, - pasakojo S. Laurusevičius.
Vis dar pasitaiko, kad augintinio šeimininkas pirmiausia kreipiasi į veterinarijos vaistinę ir bando namų sąlygomis gydyti sunegalavusį keturkojį. Tačiau veterinarijos gydytojai primygtinai ragina skubėti ne į vaistinę, o į gyvuliukų kliniką ir augintinio problemas spręsti su veterinarijos specialistais. Tokiu būdu galima išvengti operacijų ir kitokių intervencijų.
Ne taip retai veterinaras kartu su gyvuliuko šeimininku turi nuspręsti, kaip toliau elgtis su sunkiai vėžiu sergančiu mažuoju augintiniu. „Ne taip retai pasitaiko situacijų, kai gyvuliukui dėl sunkios ligos belikę gyventi labai nedaug. Tada belieka spręsti kartu su šeimininku, ar neverta taikyti vienos gailestingumo formų – eutanazijos. Jei tikrąją keturkojo būklę veterinarai išsiaiškina operacijos metu, nepagydomai sergantis gyvūnas gali būti tiesiog užmigdomas ant operacinio stalo“, - pasakojo S. Laurusevičius.
Veterinarų patarimas: apžiūrėkite savo augintinį. Jei radote kokį sukietėjimą ar kitų pakitimų, nedelsdami kreipkitės į specialistus. Tik laiku suteikta pagalba gali padėti išgyventi jūsų augintiniui. Geriau atvykti, kai dar nieko gyvuliukui nėra, negu pavėluoti.
