Kaip sakė už karių perlaidojimą atsakingas krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas, perlaidojimas vyko be iškilmių.
“Prancūzijos, kuri rengė ir finansavo perlaidojimo projektą, pageidavimu, palaikai buvo palaidoti anksčiau, ne karstuose, o maišuose, be karinių iškilmių. Visos iškilmės vyko šiandien”, - sakė viceministras.
"Šie vyrai iš 20-ties tautų armijos mirė ir liko bevardžiais beveik 200 metų", - iškilmingoje paminklo atidengimo ir pašventinimo ceremonijoje sekmadienį sakė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Jeanas Bernardas Harthas (Žanas Bernaras Artas).
Ambasadorius padėkojo už Lietuvos skirtą dėmesį perkeliant Napoleono armijos kareivių palaikus į amžino poilsio vietą.
Ceremonijoje dalyvavęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pabrėžė, jog imperatoriaus Napoleono armija išsiskyrė iš kitų, kurios "kareiviškais batais mindė Lietuvą iš Vakarų į Rytus ir atvirkščiai". Pasak A.Paulausko, Lietuva laukė Napoleono, nes bajorams jis buvo viltis atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybę, o valstiečiams - išsivaduoti iš baudžiavos.
Seimo pirmininko teigimu, lietuvių dainose išliko gražių padėkos žodžių, kuriuose apie prancūzus sakoma, jog "jie atėjo į mūsų žemę ir mus išlaisvino".
"Visgi šiandien mes pagerbėme ne 3 tūkst. išvaduotojų, bet 3 tūkst. žmonių, kurie žuvo nuo žaizdų, bado ir ligų", - sakė A.Paulauskas.
Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos politikai, Prancūzijos, Lenkijos, Italijos ir kitų valstybių diplomatai, karo istorijos klubai iš įvairių šalių.
Memorialo statybą finansavo Prancūzijos vyriausybė, tam skyrusi 55 tūkst. eurų (192,5 tūkst. litų). Ambasadorius J.B.Harthas sakė, jog po kelių savaičių iš Prancūzijos ketinama atvežti memorialinę lentelę, kurios užrašas primins Lietuvos žemėje mirusius karius.
Istorikų teigimu, daugiatautės Prancūzijos kariuomenės kariai - prancūzai, belgai, olandai, vokiečiai, šveicarai, portugalai, ispanai, italai, lenkai, kroatai ir lietuviai - Vilniuje mirė 1812 metų gruodį, traukdamiesi nuo Rusijos imperatoriaus Aleksandro kariuomenės. Jie buvo išsekinti šalčio, bado ir ligų.
Pasak istoriko Virgilijaus Pugačiausko, Vilniuje atrasta masinė kapavietė unikali, nes yra viena iš didžiausių ištirtų Napoleono karių kapaviečių visoje Europoje. Anot istoriko, 100 kilometrų spinduliu aplink Vilnių, Rusijon vedusių kelių pakraščiuose iš viso gali būti palaidota apie 40 tūkst. Napoleono karių.
Sekmadienį taip pat surengtas teatralizuotas Napoleono kariuomenės įžygiavimas į Vilnių pro Aušros vartus, o Rotušės aikštėje vyksiančioje šventėje atkurti realūs prancūzmečio įvykiai. Ant Rotušės laiptų Vilniaus miesto burmistras Napoleonui įteikė miesto raktus, pasakė originalią 1812 metais sakytą kalbą. Rotušės aikštėje taip pat vyko karo istorijos klubų paradas, cirko artistų pasirodymas, Senamiesčio teatro aktorių vaidinimas, žaidimai.
Prancūzijos imperatorius Napoleonas su savo kariuomene per Lietuvą žygiavo 1812 metais puldamas Rusiją ir, Rusijos pajėgų sutriuškintas, traukdamasis. Kampanijos metu Vilniuje buvo apsistojęs ir pats imperatorius.
Carinės Rusijos okupuota Lietuva mėgino pasinaudoti Napoleono žygiu prieš Rusiją ir atkurti nepriklausomybę. Kaip žinoma, po 18-ojo amžiaus pabaigoje įvykusių trijų bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalinimų Lietuva atiteko Rusijos imperijai.
Napoleonui užėmus Vilnių, buvo įkurta Lietuvos laikinoji vyriausybės komisija ir imta formuoti Lietuvos kariuomenė - sukurtas pėstininkų pulkas, pradėta formuoti Tautinė gvardija.