Iki vaiko gimimo
Vyresnėlį naujojo šeimos nario atsiradimui pradėkite ruošti iš anksto. Praneškite jam (jai) apie tai likus dviem-trim mėnesiams iki gimdymo. Anksčiau pasakoti neverta, nes vaikas gali tapti neramus, imti nekantrauti belaukdamas sesutės ar broliuko gimimo. O per paskutinius tris nėštumo mėnesius vaikas supras, kodėl padidėjo jūsų pilvas ir būsimasis brolis ar sesuo netaps jam kažkuo abstrakčiu, jis net galės pajusti mažylio spyrius į mamos pilvą.
Leiskite vaikui vaizduoti dekoruotoją. Tegul jis padeda jums įrengti vaikų kambarį, išrinkti baldus ir kitus reikmenis. Jei planuojate keisti įprastą jo gyvenimo eigą (pavyzdžiui, perkelti jį į kitą kambarį arba migdyti nebe vaikiškoje lovelėje, o didelėje lovoje), padarykite tai likus bent dviem mėnesiams iki jaunėlio gimimo, kad vyresnysis nesijaustų apleistas.
Papasakokite apie tai, kas nutiks, kai būsite ligoninėje. Likus apytikriai dviem savaitėms iki gimdymo, pradėkite ruošti vaiką jūsų nebuvimui. Visus organizacinius klausimus aptarkite kaip galima aiškiau, pasistenkite išsklaidyti visas baimes ir abejones.
Net jei ligoninėje ketinate praleisti tik porą dienų, vyresnėlį gali išgąsdinti vykstančios permainos. Jei ketinate jį palikti su giminaičiu, draugu ar aukle, galite šio žmogaus paprašyti pernakvoti pas jus namuose likus vienai ar dviem savaitėms iki gimdymo. Jei bus galima, tegul jūsų vaikas ateina į ligoninę jūsų aplankyti gimus broliui arba sesei, kad jis galėtų pasijusti padidėjusios šeimos dalimi.
Po gimdymo
Iš karto įtraukite vaiką į naujagimio priežiūros rutiną. Pavyzdžiui, kai maudote kūdikį, vyresnėlis gali palaikyti rankšluostį arba padėti išmuilinti kojeles. Kai išeinate pasivaikščioti, tegul vyresnėlis stumia vežimėlį. Galite netgi atsargiai jam (jai) leisti palaikyti mažąjį, tik prižiūrėkite juos.
Įtraukdami vaiką į naujagimio priežiūros rutiną galėsite pažadinti jame atsakomybę už brolį ar seserį, be to, jis ims didžiuotis savimi, kad pats (-i) prižiūri kūdikį.
Vyresniajam vaikui skirkite pakankamai „mamos laiko“. Natūralu, kad jis pavyduliauja, juk jam staiga tenka jus dalintis su kažkuo, kam reikia didelės jūsų laiko ir dėmesio dalies. Kasdien skirkite laiko tik jam, net jei tiesiog kelias minutes kartu pažaisite kaladėlėmis ar piešite. Jei mažasis vakare užmiega anksčiau nei vyresnėlis, skirkite jam valandą ar dvi „vaikų laiko“ ir kartu paskaitykite, pažaiskite ar pavartykite šeimos albumus.
Užkirskite kelią agresijai. Maži vaikai jausmus dažnai išreiškia veiksmais, todėl tikėtina, jog emocinio protrūkio metu vyresnėlis gali sviesti ką nors į mažylį ar net suduoti jam. Atidžiai stebėkite vyresniojo vaiko elgesį ir, pastebėję agresijos požymių, pasistenkite užgesinti visas neigiamas emocijas. Jei vyresnėlis vis dėlto užgavo jaunėlį, jokiu būdu jo nežeminkite ir neskirkite fizinės bausmės, nes tokie veiksmai gali paskatinti jo vėlesnį kerštą. Tiesiog pasakykite, kad toks elgesys nepriimtinas.
Neskatinkite konkurencijos ir atsispirkite pagundai lyginti abu vaikus. Klasikinis klausimas „Kodėl negali būti toks, kaip tavo sesuo?“ skaudžiai užgauna jausmus. Vietoje to, atskirai pabrėžkite kiekvieno vaiko privalumus, girkite ir skatinkite juos abu, kai tik įmanoma: „Šiandien jūs abu gerai žaidėte futbolą!“
Mokykite juos savarankiškai spręsti konfliktus. Augant vaikams jūs turite išmokyti juos kiek įmanoma patiems spręsti tarpusavio konfliktus. Kol vaikai maži, jie galbūt išsiskirstys į skirtingus kampus ir žais atskirai, jei negali nustoti pyktis dėl žaislo. Ilgai netruks, kol jie pasiilgs vienas kito ir ims domėtis, kuo užsiima kitas.
Nepamirškite girti vaikų kaskart, kai jie patys išsprendžia konfliktus. Išmokykite juos dirbti kartu. Ieškokite galimybių surežisuoti situacijas, reikalaujančias bendradarbiavimo – tinka bet kokia veikla, turinti bendrą tikslą. Pavyzdžiui, jie gali kartu tvarkyti savo žaislus. O kai mažajam reikalinga pagalba – apsirengti megztinį ar pasiekti žaislą, vyresnysis vaikas visuomet gali padėti.
