Tai trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), nagrinėjęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatos dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo atitikimą Konstitucijai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas KT prašė ištirti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) straipsnio dalys, reglamentuojančios netekto darbingumo dydį, su kuriuo siejamos pensijų išmokos, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai piliečių teisei gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos atvejais bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teismui abejonių sukėlė ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo netekto darbingumo žemutinė riba padidinta nuo 40 iki 45 proc. Dėl to asmenys, kuriems pagal ankstesnį teisinį reguliavimą nustačius 40 proc. netekto darbingumo buvo skiriama ir mokama invalidumo pensija, neteko teisės į šiuo metu įstatyme nustatytą netekto darbingumo pensiją.
KT pareiškė, kad minėta nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau tuo pačiu teismas pabrėžė, jog asmuo, kuriam invalidumo pensija buvo paskirta terminuotai, įgijo teisėtą lūkestį, kad pensija bus mokama iki nustatyto termino pabaigos.
Kita vertus, KT konstatavo, kad asmuo negali tikėtis, jog invalidumo pensija jam bus mokama ir pasibaigus terminui.
"Tokie lūkesčiai negali būti laikomi teisėtais, pagal Konstituciją jie nėra valstybės ginami ir saugomi", - tvirtina KT.
Jis konstatavo, kad invalidumo pensijos, kurios buvo skiriamos terminuotai, galėjo būti skiriamos ne ilgesniam kaip 2 metų terminui.
"Taigi asmuo, kuriam invalidumo pensija buvo paskirta ir mokama 2 metus, įgijo teisėtą lūkestį, kad jam paskirta pensija bus mokama iki termino pabaigos. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad asmenims jų įgytos teisės jiems paskirtą invalidumo pensiją gauti nustatytą terminą buvo išsaugotos, nebuvo pažeistas jų teisėtas lūkestis, kad paskirtoji pensija bus mokama iki nustatytos invalidumo grupės termino pabaigos", - sakoma KT nutarime.
KT taip pat pripažino, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų 30 straipsnis ta apimtimi, kuria nenustatyti netekto darbingumo pensijos skyrimo ir mokėjimo terminai, prieštarauja Konstitucijai.
Anot KT, invalidumas yra siejamas ir su tokiais sveikatos sutrikimais, dėl kurių asmuo laikinai ar nuolat neįgijo arba neteko galimybių apsirūpinti iš darbo ar verslo pajamų, arba šios galimybės jam labai sumažėjo. Invalidumo pensija gali būti skiriama ir mokama laikinai (tam tikrą laikotarpį) arba nuolat. Laikotarpis, kurį asmeniui paskirta invalidumo pensija mokama, yra vienas iš invalidumo pensijos mokėjimo sąlygų, todėl turi būti nustatytas įstatymu.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nustatomas invalidumo pensijos mokėjimo laikotarpis negali būti nei nepagrįstai trumpas, nei pernelyg dažnai keičiamas. Priešingu atveju gali būti pakenkta ir asmens orumui, jo sveikatai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą, kurioje privatus asmuo prašė panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą bei atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Darbo metu traumą patyręs asmuo nuo 2000 iki 2005 metų gaudavo invalidumo pensiją, o nuo 2005-aisiais pakeitus teisinį reguliavimą, asmuo, kuriam anksčiau mokėta invalidumo pensija, neteko teisės į ją.