"Ne tik gerbėjai, bet ir aš pati save vadinu ir šiauliete, ir palangiške. Šiemet jau aštuoniolikta vasara, kurią praleidžiu koncertuodama Palangoje. Tai yra daug. Jaučiuosi pavargusi. Metai daro savo, nebe jauniklė esu, - nusijuokia. - Tačiau taip kalbu pirmadienio rytais. Iki vėlumos ar net paryčių intensyviai dirbu nuo savaitės vidurio iki ji baigiasi. Pradėjus dainuoti nuovargis dingsta, energija sugrįžta ir vėl esu laiminga".
- Šią vasarą Palangoje apsistojote su anūkėliu. Esate laimingiausia močiutė pasaulyje?
Kaip ir visos močiutės yra laimingos, taip ir aš ne išimtis. Tik dėl mano anūkėlio atėjimo į šį pasaulį teko smarkiai pakovoti – tiek gydytojams, tiek mano dukrai, kuri laukėsi dvynukų, o turi vieną sūnų.
Taip džiaugiamės Kęstučiu, kad kas mėnesį švenčiame jo gimtadienį. Mano anūkui dabar dveji metukai ir penki mėnesiai. Gimęs po Avino ženklu, tad yra labai užsispyręs.
Palepiname, kadangi yra vienturtis mamos vaikas. Aš esu griežtesnė, todėl manęs labiau klauso.
Genai padarė savo – labai muzikalus berniukas, super gerai jaučia ritmą. Palangoje neišsiverstume be auklės. Mums su dukra koncertuojant mažasis nenustygsta vietoje, taip pat lipa ant scenos. Publiką linksmina grodamas žaisliniu saksofonu. Kadangi uždraudėm pasirodymus scenoje, Kęstutis koncertus ėmė rengti namuose. Ne pagal amžių energingas ir sumanus vaikas. Užaugęs, matyt, bus ir muzikantas, ir dainininkas, ir kompozitorius.
- Vitalija, dėl apvalių kūno formų Jūsų daug metų neįsileido į didžiąją sceną. Tačiau pripažinimo sulaukėte ir šlagerių karaliene buvote tituluota sverdama gerokai daugiau. Kaip tai paaiškintumėte?
Čia ir yra paradoksas. Muzikos pasaulyje esu 30 metų, tačiau į didžiąją sceną patekau šiek tiek daugiau nei prieš 10 metų. Sovietiniais laikais buvo tokia nuostata, kad estrados dainininkas privalo atrodyti gražiai. O aš buvau kresna, svėriau per 80 kilogramų. Sakydavo: „Balsas yra, talentas yra, tačiau esi per stora“. Tačiau šie žodžiai manęs nesužlugdė, toliau dainavau kavinėse, restoranuose, vestuvėse. Dainavimas buvo ir yra mano gyvenimo tikslas ir džiaugsmas.
Dažniausiai dainuodavau per vestuves, labai daug užsakymų turėdavau. „Jūsų toks dieviškas balsas, kodėl nesate tarp estrados žvaigždžių?“- klausdavo. Nesmagu buvo sakyti, kad į didžiąją sceną patekti trukdo papildomi kilogramai.
Ir sulaukusi pripažinimo esu kviečiama į vestuves. Tik dalis gerbėjų nedrąsiai manęs to prašo. Ir kokie būna laimingi, kai įsitikina, kad šlovė manęs nepakeitė, jog esu ta pati Vitalija, branginanti kiekvieną savo klausytoją.
Kad prieš dešimt metų patekau į didžiąją sceną, esu dėkinga Editai Mildažytei, kuri tada vedė laidą „Bobų vasara“. Ji buvo atvykusi į Šiaulius ir pietavo restorane, kuriame aš dainavau. Išgirdusi mano galingą balsą pakvietė sudalyvauti laidoje, po kurios gavau labai daug pasiūlymų. Netrukus sulaukiau ir pripažinimo.
Dar ir dabar aktorius Vytautas Šapranauskas pašmaikštauja: „Vitalija, kai aštuoniasdešimt svėrei, buvai per plona, nes išpopuliarėjai kai priaugai iki solidaus svorio - šimto penkiasdešimties kilogramų“.
Dabar „gabaritai“ neturi reikšmės. Svarbu, kad yra talentas, charizma. Džiaugiuosi, kad tauta mane myli ir laukia koncertų.
Gerbėjai vadina mane Žvaigžde, ačiū jiems. Tačiau aš savęs tokia nelaikau. O ir honorarai ne tie. Nereikėtų automobilio lizingu pirkti.
Nugaros neatsuku nei vienam žmogui. Buvo karšta diena. Kad atsigaivinčiau Palangoje sėdžiu ant suoliuko šalia fontano. Vėjelis pučia, pursliukai krenta ant skruostų. Ir prieina prie manęs nedrąsiai du „konteineriniai“ vyrukai, baisūs kaip atominis karas. „Ponia Vitalija, ačiū už dainą „Pražydę sodai“. Kai jos paklausome, lengviau gyventi darosi“.
- Debiutuojate kaip aktorė televizijos laidoje „Laba diena“. Ar tai reiškia, jog ne tik dainininkės, bet ir aktorės amplua jaučiatės lyg žuvis vandeny?
Tikiuosi, kad taip. Mat paauglystėje svajojau tapti aktore. Net studijuoti ketinau, buvau padavusi pareiškimą. Tačiau tėvukas atkalbėjo nuo šios profesijos. „Gausi gerą vaidmenį, gerai. O jei ne, teks sausą duoną krimsti. O pasirinkusi dainininkės ir muzikantės kelią, tikrai neprapulsi. Ir į vestuves, ir į krikštynas būsi kviečiama. Galiausiai bažnyčios chore galėsi giedoti, nes balsą turi stiprų“, - sakė jis.
Tėvuko paraginta ir tai, kad man muzika buvo pirmoje vietoje, įstojau į Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą (dabartinę Šiaulių konservatoriją). Nuo trečio kurso prestižiniame Šiaulių restorane „Baltija“ dainuoti pradėjau. Pajutau pinigus. Būdavo vakarų, kai užsidirbdavau 150 rublių. Anuomet tokio dydžio buvo normali alga. Didžiavausi savimi, o ir tėveliams ramstis buvau.
Taip jau susiklostė gyvenimas, kad nebaigiau Vilniaus konservatorijos. Mano balsas operinis, tačiau estrada yra arčiau „dūšios“.
Labai noriu save išbandyti aktorės amplua. Aktorė Larisa Kalpokaitė vedė laidą „Laba diena“, dabar aš. Tris kartus per savaitę iš Šiaulių teks važinėtis į Vilnių. O gal ir dar dažniau. Nežinau, kaip man seksis. Dar intensyvesnis bus gyvenimo ritmas. Tačiau su didžiuliu malonumu priėmiau šį siūlymą, nes aš esu žmogus „prie humoro“. Moku perteikti anekdotus su interpretacijomis ir reikiama intonacija, kad prajuokinti. Turiu žaibišką reakciją. Galiu akimirksniu perteikti mintis humoro forma.
Kai pirmąkart dalyvavau aktoriaus V. Šapranausko televizijos laidoje „Šapro šou“ man bandė įbrukti lapą, kuriame parašyta, ką aš turėčiau kalbėti. Atsakiau jiems: „Vyrai, jūs tik žinokite, ko norite paklausti, o aš jau tikrai rasiu kelią į žiūrovų širdis“. Savo sąmoju pavyko nustebinti net Vytautą.
„Žinote, Vitalija, vyresni vyrai geriau, nes senas arklys vagos negadina“, – kalba jis. Aš spontaniškai atsakiau: „Bet ir giliau nebearia“. Šapranauskas net kalbos dovaną prarado, ėmė kvatoti. Nuo tada esu dažnai kviečiama į televizijos laidas. Juokiuosi, negi nebėra žinomų žmonių, kad prie manęs „prisvilote“? Atsakymas būna: „Jūs smagus žmogus, turintis charizmą. Pasikvietus kitus pokalbininkus į laidą tenka laukti, kol šie mintį „išraitys“.
- Kas pasikeitė gyvenime po to, kai Jums buvo atlikta skrandžio mažinimo operacija?
Buvau pratusi valgyti tiek, kiek „akys nori“. Jeigu anksčiau sušveisdavau šešis cepelinus, tai dabar tik pusę. Gerai jaučiuosi numetusi bemaž 70 kilogramų. Iki skrandžio operacijos svėriau 188, šiandien – 120 kilogramų. Noriu dar 30 kilogramų „nusipurtyti“ ir tuomet bus idealus svoris.
Dabar labai mažai valgau, nes greitai sotumą pajaučiu. Valios nepakako, tad buvau priversta imtis kraštutinių priemonių. Operacijai ryžausi dėl sveikatos. Turėjau rimtų problemų dėl stuburo, sąnarių, kamavo kitos ligos. Dėl „milžinės“ svorio dainuoti darėsi vis sunkiau ir sunkiau. Įpusėjus antrai dainai jau norėjosi prisėsti. Greitai būčiau turėjusi palikti sceną. O aš gyvenu, kol dainuoju.
- Savo dainomis pavergėte ne tik Lietuvą, bet ir turite nemažai gerbėjų už Atlanto. Ar nekyla minčių apsigyventi JAV, kur vykote į gastroles?
Į svečią šalį važiuosiu tik koncertuoti, kad ir kaip sunku būtų gyventi Lietuvoje. Sunkmetis sunkmečiu, tačiau valdžia, priimanti neapgalvotus sprendimus, įmetė mūsų žmones į duobę. Mane pribloškė pažįstamos, turinčios du diplomus, skambutis: „Vitalija, gal priimtum mane už 300 litų valyti langus, tvarkyti namus?“. Į guvernantes pasiprašė ir šią vasarą nedrąsiai mane užkalbinusi 65-erių palangiškė. „Nebepragyvenu iš pensijos. Dirbčiau vien už valgį“, - paaiškino močiutė.
Suskausta širdį. Tačiau esu optimistė ir tikiuosi, kad Dievas “įkrės“ seimūnams proto.
Kalbant apie džiaugsmingus dalykus, tai turiu svajonę. Norėčiau savo verslą pradėti, atidaryti restoranėlį ar kavinę ir joje koncertuoti. Tuokart vestuvėms ir jubiliejams būtų galima užsisakyti kavinę su visa Vitalija.
Apie:
Vitalija Katunskytė (52 m.) dainininkė, kurios atliekamos dainos: „Pražydo sodai“, „Aš moteris“, „Tau meluoti negaliu“, „Balta lelija“, „Aukštuomenės dama“ ir kitos yra charizmatiškos, ugningos.
1975 m. baigė Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą (dabartinę Šiaulių konservatoriją).
Koncertuoja su savo dukra Monika ir saksofonistu Remigijumi Kraptavičiumi.
„Muzikos pasaulyje esu 30 metų, tačiau dėl nestandartinės išvaizdos prireikė bemaž 20-ies metų, kad „prasimuščiau“ į didžiąją sceną. Džiaugiuosi, kad per tiek laiko nepalūžau, nepadėjau taško ir nenustojau dainuoti. Du dešimtmečius dirbau dėl savo karjeros, dabar vardas dėl manęs dirba“.
