Vienamečiai augalai dėl jautrumo šalčiui turi būti sėjami lauke ne anksčiau kaip gegužės mėn. Balandžio mėn. galima sėti šiltnamyje į vazonėlius. Didžiosios nasturtės harmoningai dera su vienametėmis gėlėmis, prieskoniniais augalais ir daržovėmis.
Pietų Amerikoje, nasturčių tėvynėje, šie augalai auginami kaip maistiniai, prieskoniniai ir vaistiniai. Nasturtės turi daug C vitamino (jų lapuose ir žieduose yra net dukart daugiau C vitamino nei juoduosiuose serbentuose), eterinio aliejaus ir tokį patį kartų gaivinantį skonį bei antibiotinių medžiagų kaip sėjamosios pipirnės ir garstyčios.
Nasturtės šiek tiek primena krienų skonį. Jos gerina apetitą bei virškinimą, šiek tiek laisvina vidurius ir didina organizmo atsparumą, ypač gelbsti esant medžiagų apykaitos sutrikimams senatvėje, taip pat naudingos sergantiesiems ateroskleroze. Ne veltui italai tvirtina, kad Romos kardinolai kasdien valgo nasturčių salotas. Be to, naudingos valgyti sergant plaučių ar bronchų ligomis ir net tuomet, kai skauda galvą. Nasturčių žiedų ir lapų sultimis stiprinami plaukai, o šviežius lapus galima dėti ant nubrozdinimų, žaizdų ir mėlynių.
Didžiųjų nasturčių lapais gardinamos įvairios salotos, mišrainės, padažai. Valgomos su šviežiu sūriu, sviestu, varške ar omletu, skoniui suteikia pikantiškumo. Sultingi ryškiaspalviai geltoni, oranžiniai bei raudoni žiedai yra švelnaus skonio ir vartojami smulkinti arba ne, žali ar trumpai pakaitinti, jais taip pat puošiami patiekalai. Žiedais aromatizuojamas actas įgauna labai specifinį, bet malonų skonį. Maistui labiausiai tinka jauni lapai, kurie visada vartojami švieži ir skinami nuo gegužės mėn. iki spalio mėn., o žiedai – žydėjimo metu.
Nasturčių žiedpumpurius ir nesunokusius vaisius galima marinuoti su actu ir vartoti vietoj kaparėlių. Nasturčių sėklos – puikus prieskonis riebiai mėsai, lašiniams įtrinti, tinka marinatams. Besiformuojančius žalius vaisius su sėklomis galima vartoti marinuojant agurkus, pomidorus, saldžiąsias paprikas, baklažanus, cukinijas.
Daugiamečių nasturčių požeminėse dalyse kaupiasi krakmolas – polisacharidas. Kalvotuose Peru, Čilės ir Bolivijos regionuose auginamos gumbinės nasturtės (T. tuberosum). Jų stambiuose kriaušės pavidalo gumbuose randami didžiuliai krakmolo kiekiai.
Rytų šalyse gėlių žiedų patiekalai – senut senutėlė tradicija. Ypač juos gerai ruošti moka japonai, kinai, korėjiečiai. Pyragai dažnai puošiami azalijų, viendienių, rožių žiedais. Iš įvairių gėlių gaminamos spalvingos salotos, verdamos sriubos, gaminami punšai ir kiti gėrimai.
Žiedai salotose, deserte vis labiau užkariauja gurmanų virtuvę. Spalvingi patiekalai ne tik fantastiškai atrodo, bet ir kelia apetitą, yra malonaus skonio, aromato bei turi vertingų maisto medžiagų. Su niekuo nepalyginama gėlių gaiva bei aromatas sukuria valgio šviežumo įvaizdį, pikantiškai papildo daugelio patiekalų skonį, vaišių stalui suteikia ypatingo šventiškumo. Be to, daug ką pasako apie šeimininkės sumanumą ir fantaziją.
Patiekalams gaminti ir jiems gardinti rekomenduojami begonijų, kardelių, chrizantemų, jazminų, nasturčių, levandų, petunijų, medetkų, rožių, magnolijų, našlaičių, neužmirštuolių, jurginų, saulučių, žioveinių, dedešvų, viendienių, bijūnų, raktažolių, purienų, rūtų, monardų, žibuoklių, didžiųjų šilokų žiedai, lapai, o kai kurių ir šaknys. Dabar, kai darbų gėlyne gerokai sumažėję, o žiedai pasiekę savo grožio viršūnę, keliaukime į gėlyną... žiedais pasmaguriauti. Oi, jau girdžiu skeptikų atodūsius: ką, gal valgyti nėra ko? Yra, bet kur tuomet jūsų pažinimo džiaugsmas ir platesnis akiratis?
Jaunų lapelių salotos
Jaunus ir gerai nuplautus nasturčių lapelius mediniu ar plastmasiniu peiliuku supjaustyti tiesiog lėkštelėje, kurioje ir bus patiekiamos salotos, kad niekur neištekėtų vertingos sultys. Pridėti saldžiųjų paprikų, supjaustytų plonomis juostelėmis, agurkų griežinėlių, pomidorų skiltelių (jei salotas ruošiate be pomidorų, tada užlašinkite kelis lašus citrinos sulčių), paskaninkite alyvuogių aliejumi, apibarstykite krapais, papuoškite nasturčių žiedais.
Žiedpumpurių ir vaisių marinavimas „kaip kaparėliai“
500 g žalių, nesunokusių nasturčių vaisių arba neišsiskleidusių žiedpumpurių, 0,5 stiklinės 9 proc. spirito acto ir 1,5 stiklinės vandens arba 2 stiklinės vyno acto, 100 g cukraus, 3 gvazdikėliai, 2,5 cm ilgio cinamono lazdelė, šaukštelis druskos, 3 juodųjų pipirų grūdeliai.
Nasturčių vaisius kruopščiai perrinkti, nuplauti ir nuvarvinti. Vandenį pasūdyti, suberti jų vaisius ir virti 10–12 min. Išvirusius nasturčių vaisius nuvarvinti ir sudėti į nedidelius stiklainiukus (iki pusės). Actą užvirinti su 1,5 stiklinės vandens, cukrumi ir prieskoniais (vyno acto nereikia skiesti vandeniu). Marinatui užvirus išgriebti gvazdikėlius, cinamoną ir užpilti ant sėklų iki 3/4 stiklainiukų aukščio. Pasterizuoti 15 min.
Nasturčių vaisių ir žiedpumpurių „kaparėlius“ naudoti kaip tikruosius kaparius – dėti į padažus, salotas, mėsos bei žuvų patiekalus.
