Iš stačiatikių Pociejų giminės kilęs A. Pociejus gimė 1541 04 12 Kameneco paviete, Rožankoje. Ankstyvoje jaunystėje pateko į valdovo dvarą, tarnavo pažu. Po kurio laiko jaunuolį savo dvare ėmėsi globoti Lietuvos DK kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis.
Patrono dėka mokėsi Jogailos universitete Krokuvoje, tapo kalvinistu. Nuo 1566 Bresto žemės teismo raštininkas, 1577-1589 dirbo šio teismo teisėju. Ne kartą rinktas pasiuntiniu į seimą, 1569 Bresto bajorijai atstovavo Liublino seime. Politinę A. Pociejaus karjerą vainikavo 1588 gautos Bresto kašteliono pareigos bei vieta Abiejų Tautų Respublikos senate.
Aktyviai dalyvaudamas politiniame Lietuvos DK gyvenime, apie 1573-1574 A. Pociejus grįžo į stačiatikių gretas. Paskutinysis XVI a. dešimtmetis žymėjo naują senatoriaus veiklos kryptį - religinę veiklą. 1592 mirus žmonai kunigaikštytei Hanai Fedorovnai Ostrožeckajai-Golovniankai, Pociejus priėmė vienuolio įžadus ir dvasinį Ipatijaus vardą.
1593 tapęs Vladimiro-Bresto vyskupu, kartu su Lucko-Ostrogo vyskupu Kirilu Terleckiu tapo pagrindiniu Bresto unijos iniciatoriumi. Jie abu 1594 parengė galutinį unijos variantą – unijos deklaraciją, kurią dar prieš Sinodą pasirašė Abiejų Tautų Respublikos stačiatikių vyskupai. Šį tekstą, kaip vakarų ir rytų bažnyčios unijos aktą, K. Terleckis su I. Pociejumi 1595 pab. Romoje pristatė popiežiui Klemensui VIII. Galiausiai 1596 buvo sudaryta bažnytinė Bresto unija.
Nuo 1599 iki mirties A. I. Pociejus buvo Kijevo ir visos Rusios unitų metropolitu. Būdamas unitų galva, nuveikė nemažą darbą, stengdamasis patraukti stačiatikių dvasininkus, stiprindamas ir plėsdamas unitų teises. Savo pažiūras išdėstė daugelyje originalių darbų ir vertimų, atviruose poleminiuose laiškuose unijos priešininkui kunigaikščiui Konstantinui Ostogiškiui bei jau tuo metu publikuotuose pamoksluose. Vienas žymiausių jo darbų, pagrindžiantis bažnytinės unijos svarbą – 1608 pasirodęs veikalas „Harmonija, arba tikėjimo sutarimas“.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija