Vadinamąjį sekimo skandalą sukėlęs vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis toliau didina destrukciją vidaus reikalų sistemoje.
Neteisėtai nuo pareigų nušalinęs policijos generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių ir surengęs jo atestaciją (tokią preliminarią išvadą Seimo laikinajai komisijai pateikė nepriklausomi ekspertai - aut.), ministras šiandien ketina prįimti dar vieną panašų sprendimą.
Vidaus reikalų ministerijos nurodymu vietoj nušalinto Grigaravičiaus laikinuoju policijos vadovu paskirtas vyriausiasis komisaras Vytautas Navickas turėtų teikti Bernatoniui generalinio policijos komisaro pavaduotojų kandidatūras.
LŽ kalbintų ekspertų teigimu, jei ministras ryžtųsi pasirašyti įsakymą skirti teiktus pareigūnus į pareigas, šiurkščiai pažeistų Policijos veiklos įstatymą. Jo 7-ojo straipsnio, apibrėžiančio vidaus reikalų kompetenciją, 4-ame punkte sakoma, kad ministras skiria ir atleidžia iš pareigų generalinio komisaro pavaduotojus policijos generalinio komisaro teikimu. Grigaravičius iš pareigų nėra atleistas, tik laikinai nuo jų nušalintas, todėl bet kurio kito asmens teikimas skirti pavaduotojus automatiškai būtų neteisėtas.
Manoma, jog pernai teisininko diplomą gavęs parlamentaras Bernatonis negali nesuprasti, kad tokie jo sprendimai prieštarauja įstatymams. Tačiau greičiausiai į lemiamas pozicijas Policijos departamente teikiami asmenys bus paskirti. Nenušalinus Grigaravičiaus jie neturėjo jokių galimybių kilti karjeros laiptais.
Stūmimas
Kas tie žmonės, kuriuos norima žūtbūt ir kuo skubiau, prisidengiant nuo gegužės 1 dienos įsigaliosiančia ikiteisminio tyrimo reforma, prastumti į pareigas?
Patį svarbiausią postą policijoje turėtų gauti dabartinis Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vadovas Stanislovas Liutkevičius. Būdamas generalinio komisaro pavaduotojas jis kuruotų ne tik ikiteisminį tyrimą, pagrindinius kriminalinės policijos padalinius - Kriminalinės policijos biurą (KPB), Organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnybą (ONTT), bet ir Liudytojų apsaugos padalinį bei Operatyvinės veiklos tarnybą (OVT).
Pastaroji - pats slapčiausias policijos padalinys. Jame dirba keli šimtai seklių, klausomasi pokalbių telefonu, kuriamos priedangos organizacijos ir t.t. OVT personalinė sudėtis, materialinis aprūpinimas ir biudžetas - valstybinė paslaptis. Kas vadovauja šiai tarnybai arba kuruoja ją, iš esmės gali laikyti save informuočiausiu žmogumi Lietuvoje.
Pagal iki šiol galiojusį policijos veiklos modelį OVT ir ONTT vadovai buvo tiesiogiai pavaldūs KPB vyriausiajam komisarui Visgirdui Telyčėnui, šis savo ruožtu galėjo duoti nurodymus visų šalies miestų ir rajonų kriminalinės policijos vadovams. Nuo 2001-ųjų veikęs modelis pasitvirtino: už grotų sukištos Žemaitiją, Aukštaitiją, Klaipėdą ir kitus miestus terorizavusios gaujos, atskleista per 60 nužudymų ir kitų rezonansinių nusikaltimų.
Kaip LŽ sakė vienas pareigūnas, "įkūrus KPB "operiai" (operatyvininkai - aut.) ėmė sodinti visus iš eilės, ir niekas negalėjo žinoti, pas ką jie ateis rytoj. Tai daugeliui nusikaltėlių kėlė siaubą". Tokį veiklos principą Policijos departamentas reorganizaciją sugalvojusiai ministerijai siūlė palikti, tačiau ši kategoriškai pasipriešino.
Per 20 metų kriminalinėje policijoje išdirbęs Grigaravičius iš pradžių bandė ginti praktikoje pasitvirtinusį veiklos modelį, tačiau vėliau, pasak pareigūnų, bandydamas išsaugoti postą (po pirmo Bernatonio raginimo atsistatydinti aut.) pasidavė spaudimui ir pateikė ministerijai tvirtinti jos pasiūlytą policijos reorganizacijos variantą.
Toks Grigaravičiaus žingsnis papiktino KPB vadovus. Beje, į kriminalinės policijos reorganizacijos komisiją, kuriai vadovauja ministerijos sekretorius Jonas Liaudanskas, nebuvo įtrauktas nė vienas KPB darbuotojas.
Po tokios reorganizacijos kriminalinė policija liko "išmuštais dantimis": KPB turės tokius pat įgaliojimus kaip, pavyzdžiui, Šiaulių teritorinis komisariatas, tik galės tirti nusikaltimus visos šalies teritorijoje. Duoti nurodymus arba kontroliuoti ONTT padalinius kituose miestuose, sekti įtariamuosius KPB galės tik per Policijos departamento valdymo struktūras.
Reorganizacijos autoriai žadėjo iki 30 procentų sumažinti Policijos departamento aparatą ir jokiu būdu nesusilpninti kriminalinės policijos, tačiau rezultatai kitokie: iš ONTT atimta 14 etatų, o valdininkų padaugėjo net 60-ia. Taip atsitiko ir dėl to, kad kiekviena iš KPB išvesta tarnyba privalo turėti savo buhalterijas, personalo skyrius ir t. t.
Žingsnis atgal
Buvusio policijos generalinio komisaro Petro Liuberto nuomone, ši reforma - žingsnis atgal, nustumiantis policiją į buvusio ministro Petro Valiuko laikus, kai buvo panaikinti kovos su organizuotu nusikalstamumu policijos padaliniai.
"Matau problemą: nėra noro matyti visumos. Atskleisti nusikaltimų ir užkardyti nusikalstamumą nėra vienas ir tas pat, - LŽ sakė Liubertas. - Kriminalinės policijos biuras turi išlikti griežtai centralizuotas, kad galėtų rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją apie nusikalstamumo procesus visos šalies mastu. Ar jums neatrodo, jog visas šis jovalas ne be reikalo užvirtas būtent dabar, kai dar nebaigta kai kurių strateginių įmonių privatizacija? Svarbiausia informacija disponuoja kriminalinė žvalgyba (OVT ir ONTT aut.). Ar ne dėl to bandoma ją užvaldyti, kad vėliau galima būtų koreguoti pateikiamą informaciją?"
Ar pakels naštą?
Ir kito buvusio policijos vadovo Visvaldo Račkausko nuomone, decentralizuota turėtų būti tik uniformuotoji policija. "Uniformuotas pareigūnas turėtų būti "nuleistas" iki kiekvieno žmogaus mieste, kaime, seniūnijoje. O kriminalinė policija - centralizuota, galinti analizuoti, žvalgyti ir užkardyti kriminalinius procesus, latentinius nusikaltimus net tada, kai dar nėra gauta nukentėjusiųjų pareiškimų", - LŽ sakė Račkauskas.
Buvęs policijos vadovas klausė, ar sugebės policija pakelti dvigubos reformos - ikiteisminio tyrimo ir policijos reorganizacijos - naštą? "Ar, atsiradus visiškai naujiems Policijos departamento padalinių ir policijos teritorinių įstaigų santykiams, nepablogės rezultatai? Juo labiau išryškėjus takoskyrai tarp kriminalinės policijos ir Tardymo departamento vadovų", samprotavo jis.
Rado prieglobstį
Be Liutkevičiaus, į kito generalinio komisaro pavaduotojo, kuruosiančio viešąją policiją, pareigas šiandien ketinama teikti Kauno policijos vyriausiojo komisaro Algirdo Kaminsko kandidatūrą. Trečiasis pavaduotojas turėtų išlikti Romualdas Senovaitis.
Visi šie asmenys vienaip ar kitaip susiję su Kaunu. Liutkevičius daug metų vadovavo šio miesto Vyriausiojo policijos komisariato Tardymo valdybai, Senovaitis - keletą metų visai Kauno policijai. Paskutinį žodį skirstant postus taria Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Liaudanskas. Jis taip pat 1986-1990 metais vadovavo Kauno milicijai ir policijai.
KPB vadovo kėdėje norima matyti Gintarą Pogožėlską, susijusį su dviem skandalingomis istorijomis. Vienąkart šis pareigūnas tuometiniam vidaus reikalų ministrui Vidmantui Žiemeliui buvo pateikęs neva kompromituojančios medžiagos apie Gediminą Vagnorių, tada ėjusį premjero pareigas. Antrąkart apie savanorių tariamai ruošiamą pasikėsinimą į Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką.
Pogožėlskas buvo paprašytas išeiti savo noru iš Policijos departamento. Prieglobstį jis surado Tardymo departamente. Čia specialiai jam buvo įkurtas direktoriaus pavaduotojo etatas. Kaip jau skelbta, Pogožėlskas dabar vadovauja komisijai, atliekančiai tarnybinį patikrinimą dėl neteisėto naudojimosi VRM duomenų baze.
Redakcijos duomenimis, KPB Nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovu vietoj Kęstučio Tūbio turėtų būti paskirta Sigutė Malinauskienė. Ji - antra Liutkevičiaus pavaduotoja, pretenduojanti į aukštas pareigas.
LŽ šaltinių teigimu, šie paskyrimai parodo, kodėl ministrui Bernatoniui žūtbūt reikėjo nuo pareigų, bent jau laikinai, nušalinti generalinį komisarą. Jeigu ir nepasitvirtins Grigaravičiui mesti kaltinimai, sugrįžęs į pareigas pavaduotojų kėdėse jis išvys žmones, dalis kurių viešai jį kritikavo.
Policijos departamento pareigūnų nuomone, vadovybės bendras darbas būtų neįmanomas. Bet kokiu atveju Grigaravičius, supančiotas departamente ir jausdamas priešiškumą ministerijoje, būtų tiesiog priverstas savo noru pasitraukti.
Turi pasitraukti abu
Matydami Policijos departamento vadovų susiskaldymą į priešiškas ir nesutaikomas stovyklas, iš kurių vieną Vidaus reikalų ministerija globoja, o kitą - ignoruoja, LŽ kalbinti aukšti pareigūnai regi optimalią išeitį: pasitraukti turi abu konfliktuojantys pareigūnai - ministras Bernatonis ir komisaras Grigaravičius.
Tokiai nuomonei pritaria ir buvęs generalinis komisaras Liubertas. "Kitos išeities nėra - privalo pasitraukti abu, - sakė jis. - Sukėlęs skandalą Bernatonis ir jo "pilkasis kardinolas" įvarė save į kampą, o Grigaravičius turėtų atsistatydinti kaip nesugebėjęs apginti savo sistemos. Dėl stabilumo, nors nė vienam kitam generaliniam komisarui vadovaujant kriminalinė policija nebuvo pasiekusi tokių gerų rezultatų".