Pasak LVAT, kyla abejonė, ar teisė kelti kandidatus į EP išimtinai tik partijoms neprieštarauja Konstitucijai, nes dalyvavimas politinėje partijoje suponuoja tam tikros politinės ideologijos, įsitikinimų ar pažiūrų pripažinimą, todėl Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas neleistinai apriboja piliečio, norinčio pasinaudoti savo rinkimų teise, teisę turėti savo įsitikinimus, pažiūras, nesutampančias su politinių partijų pažiūromis.
LVAT teigimu, yra pagrindo manyti, kad teisinis reglamentavimas, kai kandidatus į EP daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik politinės partijos, tam tikra prasme verčia piliečius formaliai ar neformaliai save susieti su partijomis, nes tik per politines partijas jie galėtų realizuoti savo rinkiminę teisę - kelti savo kandidatus į EP narius.
Ketvirtadienio teismo posėdyje kartu pateiktas VRK sprendimą ginčijančios asociacijos "Už konstitucines gyventojų teises" vadovo teisininko Liudviko Ragauskio prašymas kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą atmestas.
L.Ragauskis teisme sakė, kad įstatymo nuostata, jog kandidatus gali kelti tik politinės partijos, gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai ir Europos Sąjungos (ES) teisei.
"Suprasdami, kad ginčas negali būti išspręstas šioje teismo salėje, prašytume kreiptis į abi šias institucijas", - teismo posėdyje sakė L.Ragauskis.
Atsisakydama registruoti visuomenininkus, VRK rėmėsi Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostata, pagal kurią kandidatus gali kelti politinė partija. Pagal teisės aktus, ji turi būti įregistruota ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki rinkimų ir atitinkanti įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, t.y. jų turi būti ne mažiau 1000.
VRK narys Julius Jasaitis teisme sakė, kad VRK dėl įstatymo normos kitokio sprendimo visuomenininkų atžvilgiu priimti ir negalėjo, bet pripažino, kad įstatymas gali būti netobulas.
"Pareiškėjas teismą naudoja kaip instrumentą pakeisti įstatymus (...). Manau, kad visos pretenzijos turėtų būti adresuotos įstatymo leidėjui", - teismo salėje sakė J.Jasaitis.
VRK atstovas teigė neprieštaraująs siūlymui kreiptis į KT, bet nepritarė idėjai prašyti Liuksemburge įsikūrusio Europos Bendrijų Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo.
Prieš kelerius metus savivaldybių rinkimuose visuomenininkai iš dalies pasiekė savo tikslą - teismui apskundus VRK neigiamą sprendimą dėl registracijos, šis nukeliavo iki Konstitucinio Teismo, kuris pripažino, kad Vietos savivaldos rinkimų įstatymas, leidęs tik partijų kandidatų sąrašams dalyvauti rinkimuose, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Tuo pačiu KT pareiškė, jog 2007 metų savivaldybių tarybų rinkimai turi vykti pagal seną tvarką, o 2011 metais nepartiniams kandidatams privalu sudaryti galimybę balotiruotis. Teisės aktai, kurie turėtų reglamentuoti nepartinių sąrašų dalyvavimą savivaldybių tarybų rinkimuose, Seimui iki šiol nėra pateikti.
Vėliau panašioje situacijoje dėl Seimo rinkimų KT pasisakė, jog įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, nes, atstovus į Seimą renkant ne tik daugiamandatėje apygardoje, kurioje rinkimų sąrašus kelia partijos, bet ir vienmandatėje, sudarytos galimybės rinkimuose dalyvauti nepartiniams asmenims.
Pareiškinių dokumentų dalyvauti EP rinkimuose įteikimas VRK baigsis - gegužės 4-ąją, pirmadienį.
Rinkimai į naujos kadencijos 736 vietų EP visoje Europoje vyks 2009 metų birželio pradžioje, Lietuvoje - birželio 7 dieną. Lietuvoje renkama 12 europarlamentarų.