Tik įstrigo į atmintį, kad įdėmiai mane stebėjo ir apžiūrinėjo papuošalus. Jie natūralūs ir brangūs. O paklausus, ko taip žiūri, atsakė: „Tu primeni mano mamą. Ji taip pat nešiojo tokius perlus“. Po šio susitikimo jis dažnai skambino, laisvalaikiu susitikdavome. Po kurio laiko pastebėjau, kad pradeda pykti, jog nebendraujame intymiai. Man 51-eri, jam - 45-eri. Tad beveik iš pykčio su juo permiegojau, nusprendžiau: kas bus, tas.
Negaliu pasakyti, kad po to jis pasikeitė. Tik labiau ėmėme stebėti vienas kitą. Tiesa, ne viską galėdami vienas kitam pasakyti, nes mano anglų kalbos žinios skurdžios.
Jis išsiskyręs ir turi 5 m. sūnų, santuokoje negyvena 3 m., bet po skyrybų Airijoje visas turtas lieka žmonai ir vaikams, tad 45 metų vyras liko nuogas ir jam tai smūgis. Rašau tai, nes kai tik depresuoja, visada pinigais ir baigiasi kalba.
Prieš dvejus metus patyrė avariją, per kurią buvo visas sulaužytas ir paliesta apatinė stuburo dalis. Visa tai rašau, kad turėtumėte daugiau informacijos apie šią padėtį.
Bestebėdami vienas kitą gana gražiai bendravome, susibardavome, susitaikydavome ir, aišku, po truputį ‚zonduodavome“ vienas kitą. Ką aš bepasakyčiau, jis viską atsimena, net pačią nereikšmingiausią smulkmeną. Visas šventes praleidome kartu, bet jis niekada nepasilikdavo pas mane.
Seksu užsiimdavome maždaug kartą per savaitę, bet man kažkas kliuvo dėl jo pajėgumo, bet tai netrukdė. Vieną vakarą pasiūliau jam kraustytis pas mane, nes krizė ir čia, bet tai buvo nei rimtai, nei ne. Tas pokalbis taip ir liko...
Prieš naujuosius metus jam trūko pinigų, aš pati jam pasiūliau ir daviau. Nustebo, bet priėmė ir pasakė, kad gražins po teismo dėl avarijos. Buvo striuka su darbais, bet dovanom man ir mano dukrai pinigų rado.
Seksas tapo retesnis ir sunkesnis jo pajėgumui. Aš nusprendžiau, kad po jo gimtadienio sausį stengsiuosi kuo rečiau matytis ir bandysiu nutraukti santykius, nes nenorėjau ir bijau iki šiol, kad manęs neišnaudotų dėl pinigų, nes taip nutiko su dukros tėvu. Sausio pabaigoje jis atvažiavo ir pasakė, kad atsikrausto. Tiesa, po gimtadienio labai atsargiai pasakė, kad „mirė seksas“, bet kitos moters neturi, o aš sutikau net nesuabejojusi. Dabar mes gyvename pas mane ir nebesimylime jau apie du mėnesius.
Bet dėmesio, supratimo netrūksta, jis stengiasi visur padėti. Kai mane paguldė į ligoninę, paslapčia net verkė (tai pastebėjo net dukra), visą laiką rūpinasi, kur ji ir kaip.
O bėda visa tame, kad nebegaliu išspręsti problemos: o kas bus toliau? Jis visą laiką skambina ir čiulba su buvusia, sėdi tame pažinčių puslapyje, su kai kuriomis susiskambina, siuntinėja savo nuotraukas ir tai labai kruopščiai nuo manę slepia. Iš namų niekur neina, net kai buvau ligoninėj, retsykiais išvažiuoja pas gimines, dažniausiai su sūnumi. Manau, kad jei ir nuklydo į šoną, tai buvo kartą ar du, ir tai nežinia... Bet girdėjau masturbuojantis - per 3 mėnesius, kol gyvena su mumis, gal 3 kartus. Nes miegame atskirai, turime po kambarį.
Viskas bendra. Nėra tai mano, o čia - tavo. Kiek turi jėgų, visuomet padeda, nori dirbti kartu, bet turėti savo atlyginimą. Kai barėmės, išrėžė, kad jo nedominu kaip moteris, bet retsykiais matau, kad žiūri lyg katinas į lašinius. Net buvusiai gyrėsi, kad jam čia ir sumuštinį paduoda ir jis laimingas.
Vienu žodžiu, aš nieko nebesuprantu. Jaučiu, kad vienas kitam esam brangūs, tačiau kur seksas? Kodėl nešneka apie ateitį? Labai prašau patarimo, nes nenoriu jo prarasti, o ir durnės vietoje būti nesinori.
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
Mes gyvename tame pačiame pasaulyje, bet jums dar pasisekė iš arčiau pamatyti Airijos gyvenimą. Ir netgi apsigyventi su žmogumi iš kitos kultūros. Tačiau jūsų aprašytos problemos yra bendros ir airiams, ir lietuviams. Ir vyras jūsų tradiciškas pasitaikė: seksas labai retas, senos žmonos nepamiršta, internetinės pažintys jo plačios, užtat materialinis interesas gyvenimui su jumis labai aiškus, ir pasirūpinti jis jumis sugeba, t.y. yra prieraišus.
Tai reiškia, kad vyre, kaip dažnai atsitinka, susimaišiusios visokios savybės. Todėl prarasti jums jo neišeina. Klausimas tik, ką jūs turite omenyje sakydama: “Durnės vietoje buti nesinori“?
Iš pirmo žvilgsnio panašu, kad jūs kalbate apie neištikimybę, apie tai, jog jūsų vyras kalbasi su buvusia žmona, apie jo galimus ryšius su kitomis moterimis, apie virtualų seksą. Deja, čia gyvenimas yra negailestingas: jei vyrai rečiau mylisi, jie dažniau ieško pakaitalų (pornografijos, virtualaus sekso, masturbuojasi). Tačiau padaryti taip, kad tarp jūsų vėl atsirastų seksualiniai santykiai, nėra labai lengva. Todėl jums reikėtų ne daryti ką nors, o pamatyti save su vyru iš šono : kas esate vienas kitam: svetimi, nelaimės draugai, sugyventiniai, tiesiog išgyvenantys laikinus sunkumus?
Žinoma, jūsų draugas yra išgyvenęs skyrybas ir fizinę traumą, todėl negali pasigirti nei didele potencija, nei dideliu optimizmu. Tačiau koks jis yra iš prigimties? Kovotojas, pasyvus namisėda, o gal siurprizų maišas? Koks jis buvo iki jūsų, kokiu pats save laiko?
Manau, kad tiesiai ar iš tam tikrų ženklų jūs galite tai pasakyti, nes esate pastabi. Na, o kuo jūs pati save laikote?
Jūsų amžiuje, be jokios abejonės, žmogų traukia mažiausiai dvi kryptys: rūpintis kažkuo arba daryti kažką iš savęs. Rūpintis septyniolikmete dukra, žinoma, vis dar reikia. Tačiau ji jau ant išsiskyrimo su jumis riba. Rūpintis į bėdą pakliuvusiu vyru? Jūs ir taip juo rūpinatės, ir tai ryšku jūsų santykiuose iš pradžių.
Žinoma, jūsų vyrui nelabai smagu jaustis išlaikytiniu, tačiau kartu jis ir dėkingas gali jaustis, kad jam likimas tokį išsigelbėjimą jūsų asmenyje atsiuntė. Ar tai tik nebus jūsų gyvenimo prasmė?
Žinote, mes ne visuomet tą savo prasmę matome, užtat labai lengvai pajaučiame beprasmybę. Taigi, ar negali taip būti, kad neatsiradus jūsų gyvenime jūsų airiškam draugui, jūsų buvimas Žemėje atrodytų tuščias ir niekam, išskyrus vaiką, nereikalingas? Jei taip, tuomet likimas pasiuntė jums kaip tik tai, ko jums reikia - vyriškį, kuris pats save ant kojų pastatyti nelabai gali. O kaina už tai, kad jis jūsų gyvenime atsirado - jo potencijos trūkumas.
Tačiau rūpintis kuo nors - tai tik viena veikla, įprasminanti mūsų gyvenimą. Dabar pažiūrėkime į antrą dalį. Daryti ką nors iš savęs - kaip jums skamba šis uždavinys?
Štai jums penkiasdešimt vieneri. Kaip jūs manote, kuo užsiimdama jūs ateityje nesigalėsite dėl praleistų metų? Jaučiasi, kad jūsų nenoras padaryti klaidą yra ir nenoras ateityje graužtis. Kaip man pasirodė, jūs labiausiai išgyvenate, kad nepadarytumėte klaidos su vyru. O aš jums pasakysiu, kad netgi su labai seksualiu ir ištikimu vyru galima pragyventi ir vis tiek save graužti: kam nesimokiau, kam ne tą darbą dirbau, kam ne tokį gyvenimo būdą pasirinkau, kam visokių pasiūlymų atsisakiau?
Tad vien remtis „teisingu“ sprendimu dėl vyro per daug rizikinga. O štai investuoti savo laiką ir interesą į asmenybės vystimąsi - labai apsimoka. Nepažįstų nė vieno žmogaus, kuris, tarkime, peiktų save dėl investicijų į meninę veiklą, į labdarą, į meditacijas, į mokslą ar į sveikatą. Ar jūs tikrai darote viską, apie ką svajojate?
Jūs pasakysite, kad emigracijoje nėra lengva daryti viską, ką nori. Ir lėšų, ir laiko, ir tinkamų draugų jums gali stigti. Tačiau svarbiausia savybė, kurią paminėjote - esate uždaro būdo ir nelabai aktyviai ieškote pažinčių. Atvirai ir aktyviai bendraudama jūs, žinoma, jausitės geriau ir neprisirišite prie vieno žmogaus kaip prie vienintelio pagalbos šiaudo. Jūs, žinoma, tuomet neprivalėsite palikti savo draugo, tačiau žinosite, jog esate laisva padaryti tai, arba nepadaryti.
Man atrodo, žmogui svarbu žinoti, kad jis gyvena ne kalėjime, o laisvėje. Netgi labai mylint savo sutuoktinį gerai jausti, kad jei ką, išgyventumei ir be jo.
Tad jei jūs atrandate savyje tokių būdo bruožų, kurie vystytini, pastebėkite juos. Atsirado jūsų koks nors minimalus sugebėjimas paatvirauti, susipažinti su kuo nors, pasidomėti kuo nors - griebkitės to ir eikite pirmyn. Netgi labai uždari žmonės tampa atviresni ir padidina šansus pabendrauti, kai:
- išveda pasivaikščioti šuniuką;
- persimeta keliais žodžiais su kaimynais;
- nueina į turgų;
- lanko klubą, nueina į kavinę, religinę ar visuomeninę organizaciją;
- bendrauja interneto svetainėje.
Jums gali būti nedrąsu tai daryti, tačiau prisiminkite, kad atsargiai pučiant iš mažos ugnelės kartais užsiplieskia didelis laužas. Jūsų sugebėjimai – tai ir yra tos mažos ugnelės. O tos nedidelės seksualumo „liepsnelės“, kurios kartais vis dėlto užsidega tarp jūsų ir jūsų draugo, gali sukelti jums netgi didesnį pasitenkinimą, nei dažnas ir mechaniškas kasdienis seksas.
Beje, jūsų krašte, kaip ir visame pasaulyje, nuolat vyksta aibė visokių mokymų, seminarų ir renginių, skirtų seksualumo, džiaugsmo, ekstazės sukūrimui ir palaikymui. Tai anaiptol nereiškia, kad visur rasite tai, kas žadama.
Galite ir į kokią sektą užklysti, ir tiesiog pas šarlataną. Tačiau tarp jų yra ir perlų. Ir tik išbandydama jūs atskirsite pelus nuo grūdų. Štai jūs internete rasite kokį nors ne itin brangų seminarą, pavadinimu „meilės alchemija“ arba „seminaras poroms“, arba, pavyzdžiui, „tantros (meilės meno) paslaptys“. Jis gali vykti Britanijoje, arba Airijoje, arba Lietuvoje - ir dar anglų kalba. Surizikuokite ir pakvieskite draugą. Nuvykite kartu. Ir į kitą. Vienas jums nepatiks, galbūt kitas netikėtai nustebins. Pamatysite: gyvenimas tęsiasi, o jūs jo dar ir nepažinojote....
Siurprizų jums ir atradimų!
Olegas Lapinas
Rašykite psichologui: psichologui@delfi.lt