Kitas scenarijus – Vilniaus ir Kauno oro uostus plėtoti kaip vieną oro uostų kompleksą, keleivių ir krovinių srautus paskirstant tarp abiejų oro uostų. Palangos oro uostas taip pat liktų regioninis.
Konsultantai prognozuoja, kad Vilniaus oro uostas apie 2025 metus pasieks savo galimybių ribas (4,5 – 5 mln. keleivių per metus), o lėktuvų keliama tarša bei triukšmas taps nebepriimtini didžiajai daliai sostinės gyventojų. Atsižvelgiant į šias prielaidas apibrėžiamas ketvirtas scenarijus, siūlantis statyti naują tarptautinį oro uostą su patogia, tarptautinius standartus atitinkančia infrastruktūra.
Naujasis oro uostas turėtų įsikurti apie 50 km atstumu nuo Vilniaus link Lietuvos centro. Iki naujo oro uosto pastatymo Vilniaus oro uostas būtų naudojamas kaip pagrindinis Lietuvos tarptautinis oro uostas. Pradėjus veikti naujajam oro uostui, Kauno oro uostas būtų uždaromas, o Vilniaus oro uostas palaikomas kaip regioninis oro uostas verslo poreikiams tenkinti bei naudojamas kaip atsarginis. Palangos oro uostas veiktų kaip regioninis.
Paskutinis, penktasis scenarijus, nagrinėja galimybę Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus plėtoti ir valdyti kaip atskiras sistemas. Šiuo atveju dabartinė situacija iš esmės nesikeistų, minėti oro uostai konkuruotų tarpusavyje.
Susisiekimo ministerija nagrinės visus siūlomus oro uostų plėtros scenarijus. Tolimesnės veiklos pagrindu gali tapti vienas iš aptartų variantų. Atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančią ekonominę situaciją, gali būti svarstomi ir kiti šalies oro uostų plėtros variantai.
Lietuvos oro uostų plėtros galimybių studiją Susisiekimo ministerijos užsakymu parengė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ su tarptautine kompanija „Ramboll“. Ši studija leis geriau pagrįsti sprendimus dėl optimalios oro transporto infrastruktūros plėtros, siekiant sudaryti geriausias sąlygas oro transporto bendrovių veiklai, užtikrinti pagrindinių šalies pramonės bei kultūros centrų laisvą ir patogų pasiekiamumą, skatinti turizmą, poilsio ir pramogų sektorių plėtrą.
