Kaip rašė „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje apskundė teismui sostinės savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo Gabijos ir Žvėryno gimnazijoms leista formuoti 5-8 klases. Teismas konstatavo, kad tarybos sprendimas neteisėtas, mat pagal įstatymą gimnazijose galima mokytis tik 1-4 gimnazijos klasių moksleiviams. Taigi1400 5-8 klasių moksleivių minėtose gimnazijose mokosi neteisėtai.
Akmuo, kurio liesti negalima
Žvėryno gyventoja Violeta Klyvienė piktinasi, kad Žvėryno vaikai stumiami į kampą. Mat jeigu teismo sprendimas įsigalios nuo kitų metų, Žvėrynas liks be pagrindinės mokyklos – į gimnaziją bus priimami tik 9-12 klasių mokiniai. „Bijau varianto, kai pasakys „vežkite vaikus kur arčiau“. O tas arčiau gali būti kitas miesto galas – Karoliniškės, Centras, Lazdynai ar dar kur, kur turės važinėti 10-11-mečiai vaikai“, - kalbėjo V. Klyvienė.
Ji mato problemos sprendimo būdą – sujungti rusiškas Mstislavo Dobužinskio ir Lukiškių vidurines mokyklas. Pirmoji įsikūrusi Žvėryne, antroji – sostinės centre, šalia Seimo ir Lukiškių kalėjimo. V. Klyvienės nuomone, atlaisvintą M. Dobužinskio mokyklą būtų galima naudoti Žvėryno gimnazijos moksleivių ugdymui.
„Pati žinau kai kurių mūsų mokytojų nuomonę, kad M. Dobužinskio mokykla sunkiai verčiasi, vaikų ten nedaug. Tad buvo viltis, kad vaikų nebesurenkančios ir sunkiai ekonomiškai išgyvenančios rusakalbių mokyklos bus sujungtos, M. Dobužinskio mokykla galbūt bus reformuota ir ten bus padaryta normali vidurinė mokykla“, - aiškino vilnietė.
Tačiau pašnekovė pasakojo žiniasklaidoje išgirdusi savivaldybės pareigūnų poziciją, kad M. Dobužinskio mokykla pertvarkoma nebus. „Amžinas akmuo, kad jos liesti negalima. Tai kodėl, jei ji beveik tuščia?“, - nesupranta V. Klyvienė.
Ji skundėsi, kad problema neaptariama su Žvėryno bendruomene. Pašnekovė tikino tenorinti aiškumo, kas 5-8 klasių mokinių laukia rugsėjo 1-ąją.
Savivaldybė sprendimą apskųs
Sostinės savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis DELFI sakė, kad savivaldybė planuoja nepalankų teismo sprendimą skųsti. „Viena pusė teisinė, kita – reali situacija. Manyčiau, kad vaikų dabar negalima kažkur padėti – jie turi baigti šiuos mokslo metus, o mes žiūrėsime, ką galime per tuos metus padaryti“, - teigė J. Skestenis.
Pasak jo, savivaldybė turi įvairių mokyklų tinklo pertvarkos variantų, juos dabar analizuoja ir informuos tik tada, kai išgrynins. J. Skestenis teigė, kad analizuojamas ir pasiūlymas sujungti Lukiškių ir M. Dobužinskio vidurines mokyklas. Pareigūnas neigia, kad tautinių mažumų mokyklas sujungti vengiama.
„Mes labai daug sujungėme tautinių mažumų mokyklų. Šįmet tai galvojame daryti vėl, pertvarkysime „Vingio“ mokyklą. Nežiūrime, tai lietuviška, ar rusiška mokykla, žiūrime pagal užpildymo principą“, - kalbėjo J. Skestenis. Kadangi, pasak jo, tautinių mažumų mokyklose vaikų mažėjo sparčiausiai, jos pirmiausia ir reorganizuotos, tad pustuščių mokymo įstaigų jau nebėra.
J. Skestenio teigimu, pagal projektinį pajėgumą M. Dobužinskio mokykla užimta.
Direktorius įžvelgia ne ekonominius, o tautinius motyvus
Faktą, kad Žvėryno gimnazijoje pažeidžiant įstatymus mokosi 5-8 klasių moksleiviai, M. Dobužinskio vidurinės mokyklos direktorius Anatolijus Romanovičius vertina „labai neigiamai“. Jeigu gimnazijai ir toliau bus leista formuoti 5-8 klases, A. Romanovičius ketina skųstis teismui.
„Mes kartą 2001 m. jau buvome sujungti ir antrą kartą visai to nenorime, šito tikrai neleisime. Nueisime iki prezidento“, - paklaustas apie galimą jo vadovaujamos mokyklos sujungimą su Lukiškių, sakė mokyklos vadovas. „Tai vertiname tikrai neigiamai. Tokios kalbos daugiausia kyla iš tautinių motyvų. Nėra ko taupyti, mes visiškai išsiverčiame savo pinigais – tais, kuriuos skiria. Mes iš nieko neprašome, galime sėkmingai gyvuoti ir toliau“, - kalbėjo A. Romanovičius.
„Jums nebūtina to žinoti“, - paklaustas, kiek mokinių mokosi jo vadovaujamoje mokymo įstaigoje, teigė A. Romanovičius.
Savivaldybės žiniomis, rugsėjo 1-ąją M. Dobužinskio mokykloje mokėsi 338 moksleiviai, nors pagal mokyklos projektinį pajėgumą joje tilptų 530. Lukiškių mokykloje mokėsi 316 mokinių, čia mokytis galėtų 456.
Tuo tarpu Žvėryno gimnaziją mokslo metų pradžioje lankė 1168 moksleiviai, pagal projektinį pajėgumą tai daryti galėjo 678.
K.Masiulis: Vilniuje proteguojamos rusų ir lenkų mokyklos
Šią kadenciją į Seimą išrinktas buvęs sostinės tarybos narys konservatorius-krikdemas Kęstutis Masiulis įžvelgia lietuviškų mokyklų diskriminavimo problemą.
„Vilniuje proteguojamos rusų, lenkų mokyklos, o lietuviškos mokyklos yra podukros vietoje. Tokia mano nuomonė buvo visą laiką. Jeigu pažiūrėsite į situaciją, pamatysite, kad daug kur lietuvių mokyklose mokomasi dviem pamainomis, taip yra ir Žvėryne. Tokia pat tragiška situacija Jeruzalės mokykloje, kur yra dvi pilnos pamainos, reikia formuoti trečią, o dar buvo atidarinėjamos lenkų klasės“, - kalbėjo K. Masiulis.
K. Masiulio teigimu, pažiūrėję į rusų mokyklas pamatysime, kad mokykloje, kur gali mokytis per tūkstantį vaikų, mokosi 400-500. „Jos visiškai pustuštės“, - įsitikinęs buvęs savivaldybės tarybos narys, besipiktinantis, kad valstybė turi išlaikyti efektyviau neišnaudojamas mokyklas, kuriose pusė klasių – nereikalingos.
„Valdanti dauguma nieko nedaro, nes koalicijoje yra lenkai, jie taip pat gauna rusų palaikymą. Politinis sandėris išlaikyti koaliciją Vilniui kainuoja, kad lietuviai vargsta, o tautinės mažumos yra privilegijuotos“, - teigė K. Masiulis.
Anot jo, situacija nesikeičia metų metus - tas pats buvo ir miestui vadovaujant Artūrui Zuokui, kuriam esą taip pat reikėjo rusų palaikymo.
L.Dmitrijeva: kas pasakė, kiek mokykloje vaikų turi būti?
Vilniaus miesto tarybos narė Larisa Dmitrijeva nuolat aktyviai kovoja prieš rusiškų mokyklų jungimą ar uždarymą. Ji aiškina, kad tuštėja tiek lietuvių, tiek tautinių mažumų mokyklos.
„Tačiau pagrindinė problema, kad mūsų valstybė negali skirti pakankami pinigų ne tik privalomam, bet ir aukštajam mokslui, socialinei sferai, sveikatos sistemai. Šios sferos – net ne podukros, o apskritai ne savo valstybės vaikai. Visus 18 metų su mumis pastoviai eksperimentuoja“, - aiškino L. Dmitrijeva, pridūrusi, kad šalyje sugriautas ir profesinis mokymas.
Jos teigimu, reikia vienąkart pasakyti, ar Lietuvai reikalingas išsilavinęs žmogus. Pustuštes tautinių mažumų mokyklas jis vadina smulkmena ir aiškina, kad „ne tame esmė“.
„Skaudžiausia tautinių mažumų mokykloms, tačiau šio statuso iki šiol mes taip ir neturime. Labai lengva sakyti, kad vienoje ar kitoje mokykloje mažiau vaikų. Kas nustatė tą minimumą? Kai važiuojame į Skandinavijos šalis, matome, kad tenykštėse mokyklos yra ir po 200 vaikų. Kas pasakė, kiek mokinių turi būti“, - retoriškai klausė tarybos narė.
Pašnekovė teigė visiškai nenorinti mokinių dalyti į tautybes. „Pirma į problemą reikia žiūrėti bendrame kontekste. Antra, mes tokie pat piliečiai, tiek pat mokame mokesčių. Mes nenorime savęs kaip nors kitaip pristatinėti, tenorime taip pat tarnauti Lietuvai, nepaisant to, kad mūsų gimtoji kalba kitokia“, - aiškino L. Dmitrijeva.
Jos įsitikinimu, optimizuojant mokyklų tinklą padaryta klaidų - keisdamas mokyklas mokinys turi iš naujo įsitvirtinti, parodyti galimybes. Dėl to mokyklose paplito agresija.
Be to, aiškina L. Dmitrijeva, sujungus tautinių mažumų mokyklas, pasunkėtų susisiekimas.
„Kodėl tas rusų vaikas turi už kiek tai kilometrų eiti? Juk tai neatitinka poįstatyminių aktų, teigiančių, kad vaikas turi būti saugus. Tai šitas vaikas gali, o anas negali? Man nepatinka, kad šiame procese iš karto ieškome priešiškumo, nusistatymo. Tai turi būti mūsų visų bendra problema, mes turime ją spręsti“, - sakė tarybos narė. Jos teigimu, jei nebus tautinių mažumų mokyklos, kurioje galima išreikšti savitumą, mentalitetą, - tautinis pagrindas išnyks.
„Man gaila, kad niekas iki galo nenori įsigilinti į problemą. Labai lengva iš karto apkaltinti, o nenorėti pasigilinti. Negalima žiūrėti tik į finansinę pusę, juk mokykla ir bažnyčia – mūsų moralinis pagrindas“, - aiškino L. Dmitrijeva.