Siūlymas pakeisti referendumo tipą suformuotas ketvirtadienį vykusiame referendumo dėl Lietuvos stojimo į ES informacinės kampanijos koordinacinės tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

A.Paulauskas po posėdžio pareiškė, jog Seimui bus teikiamos Referendumo įstatymo pataisos, kurios leis surengti dėl narystės ES dvi dienas truksiantį konsultacinį, o ne privalomąjį referendumą.

Seimas po pateikimo jau yra pritaręs nutarimo projektui gegužės 11 dieną dėl narystės ES surengti privalomą referendumą, kaip to reikalauja įstatymas.

Referendumo įstatymas numato, jog dėl šalies dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai, yra rengiamas privalomas referendumas.

Jo sprendimas yra privalomas Seimui. Tuo tarpu, į konsultacinio referendumo sprendimą Seimas turi teisę ir neatsižvelgti.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Andriukaitis po koordinacinės tarybos posėdžio pripažino, jog konsultaciniame referendume gavus neigiamą atsakymą dėl narystės ES, Seimas vis tiek turėtų teisę pats ratifikuoti stojimo sutartį.

"Liberalai niekada nesutiks, kad nebūtų atsižvelgta į Lietuvos piliečių nuomonę", - pažymėjo A.Gricius.

Liberalų frakcijos nuomone, klausimai susiję su šalies stojimu į tarptautines organizacijas ir šalies suvereniteto apribojimu "negali būti sprendžiami konsultaciniame referendume".

"Liberalų frakcija yra įsitikinusi, jog Lietuvos žmonės priims teigiamą sprendimą ir nekeičiant šitos pagrindinės referendumo nuostatos", - BNS sakė A.Gricius.

Siūlymu rengti konsultacinį referendumą pasipiktino ir parlamentaras Stanislovas Buškevičius, pareiškęs, kad Seimo pirmininkas A.Paulauskas dėl to turėtų atsistatydinti.

Europos reikalų komiteto prie Vyriausybės vadovas Petras Auštrevičius pripažino, jog siūlymai keisti referendumo tipą ir pratęsti balsavimą iki dviejų dienų susiję su nuogąstavimais, jog rinkėjai nebus aktyvūs.

Praėjusiuose prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimuose prie balsadėžių atėjo šiek tiek daugiau kaip pusė visų šalies rinkėjų.

"Nuogąstavimai, jog į referendumą neateis pakankamai žmonių, rodo tam tikrą politikų atotrūkį nuo visuomenės", - pažymėjo A.Gricius.

Tačiau, A.Griciaus teigimu, liberalai sutiktų svarstyti pasiūlymą sumažinti privalomojo referendumo reikalavimus.

Šiuo metu sprendimas privalomu referendumu laikomas priimtu, jeigu už jį pasisako ne mažiau kaip trečdalis visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Be to, Liberalų frakcijos nuomone, siekiant paskatinti rinkėjų aktyvumą, referendumas galėtų būti surengtas ne gegužės 11 dieną, šeštadienį, o savaitės viduryje - gegužės 7 arba 8 dieną, paskelbiant ją nedarbo diena bei prailginant balsavimo laiką nuo 6 iki 23 valandos.

Praėjusiuose prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimuose balsavimas vyko nuo 7 iki 20 valandos.

Liberalai abejoja, ar prie balsadėžių ateis daugiau žmonių, jei referendumas truks dvi dienas.

Tokių abejonių yra išsakęs ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Visuomenės apklausos rodo, kad stojimą į ES remia apie 60 proc. Lietuvos rinkėjų. Praėjusių metų pabaigoje sėkmingai derybas dėl narystės ES baigusi Lietuva tikisi tapti visateise šios organizacijos nare 2004 metais.

Stojimo sutartį, kurią ketinama pasirašyti balandžio 16 dieną Atėnuose, dar turės ratifikuoti ES valstybių parlamentai ir Europos Parlamentas.