Tačiau Šiaurės Korėja, įspėjusi, jog vertins JT sankcijas kaip "karo paskelbimą", pavadino JAV pareiškimą "nevertu pasitikėjimo" ir apkaltino Vašingtoną kasdien keičiant savo įsitikinimus.
Pareiškimais JT būstinėje pasikeista kitą dieną po to, kai TATENA valdyba pritarė rezoliucijai, kad Šiaurės Korėja pažeidė branduolinio saugumo principus, ir perdavė šią bylą Saugumo Tarybai.
Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Mohamedas ElBaradei (Mohamedas ElBaradėjus) sutinka su R.Williamsono nuomone, kad pasaulio bendrijai nėra reikalo skubėti skelbti sankcijų Šiaurės Korėjai, kol neišnaudotos visos diplomatinio sureguliavimo galimybės.
Tačiau TATENA vadovas pabrėžė, kad laikas, skirtas ieškoti taikių sprendimų, nėra neribotas.
"Daugelis šalių visiškai aiškiai davė suprasti, jog (diplomatinio sureguliavimo) laikas nesitęs amžinai, ir jeigu nebus pažangos šiuo klausimu, daugelis ims ieškoti kitų kelių", - sakė agentūrai "Reuters" M.ElBaradei pakeliui iš Vienos į Niujorką, kur jis turi skaityti pranešimą apie atliktą Irake darbą JT Saugumo Tarybai.
Branduolinė krizė Korėjos pusiasalyje kilo, kai JAV paskelbė, kad Pchenjanas atnaujino branduolinio ginklo kūrimo programą, ir nutraukė kuro tiekimą pagal 1994 metų pagrindų sutartį. Be to, Šiaurės Korėja išsiuntė JT inspektorius iš atominės elektrinės ir nuėmė plombas nuo branduolinio reaktoriaus, galinčio gaminti sodrintąjį plutonį. Netrukus po to ši stalinistinė šalis pasitraukė iš Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties.
Pchenjanas reikalauja tiesioginio dialogo su Vašingtonu ir, pasak KLDR ambasadoriaus Jungtinėse Tautose Pak Gil Yono (Pak Giljono), ne itin ima į galvą bylos perdavimą Saugumo Tarybai.
"Jeigu ji (Saugumo Taryba) nori imtis bylos, jai teiks pagalvoti, kiek dėl to atsakingos JAV, kurioms tenka kaltė dėl krizės paaštrėjimo ir įtampos didinimo", - sakė Pak Gil Yonas.