"Tikimės įvairiausių nuomonių", - sakė aukštas George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijos pareigūnas.
Vienas Saugumo Tarybos diplomatas žurnalistams sakė, kad dabar svarbiausias klausimas yra ne tai, ar Irakas bendradarbiavo.
"Klausimas yra toks: ar toliau verta (vykdyti) inspekcijas, ar inspekcijos yra beprasmės?" - sakė pasiuntinys, prašęs jo pavardės neskelbti.
M.ElBaradei vėlai ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad, jo nuomone, inspekcijos turėtų būti pratęstos dar keliems mėnesiams, jei Irakas bendradarbiaus. H.Blixas, kuris yra atsakingas už Irako biologinio bei cheminio ginklo ir raketų programas, apie jokius terminus nekalbėjo.
"Irakas vis dar turi galimybę reabilituotis, bet laikas kritiškas, - sakė M.ElBaradei. - Jie neturi kitos galimybės, tik 100 proc. bendradarbiauti".
Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija sieks, kad Saugumo Taryba penktadienį priimtų rezoliuciją, kurioje aiškiai arba netiesiogiai būtų suteikti įgaliojimai imtis karo veiksmų. Didžioji Britanija labai norėtų, kad karinės jėgos panaudojimui pritartų tarptautinė bendrija.
Kol kas Rusija, Kinija ir Prancūzija, kurios 15 narių Saugumo Taryboje turi veto teisę, nori intensyvinti inspekcijas - patrigubinti inspektorių skaičių ir nusiųsti JT patrulius saugoti įtartinus Irako objektus. Šią poziciją palaiko ir Vokietija, Sirija bei kitos Saugumo Tarybos narės.
Reakcija į inspektorių ataskaitas bus pareikšta iš karto, nes posėdyje dalyvaus tiek Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos, Kinijos ir Sirijos užsienio reikalų ministrai, tiek JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas). Čilė, Meksika ir Ispanija taip pat atsiunčia užsienio reikalų ministrus.
Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija tikisi surinkti ne mažiau kaip devynis balsus, kurių reikia norint priimti rezoliuciją. Prancūzija taip pat deda lobistines pastangas, kad JAV planas negautų reikiamo balsų skaičiaus ir jai nereikėtų vetuoti sprendimo.
Rezoliucija gali būti pateikta jau šį savaitgalį, bet dauguma diplomatų mano, kad jos derinimas gali užtrukti iki kitos savaitės.
Vis dėlto daug kas priklauso nuo to, ką pasakys 72 metų švedų diplomatas H.Blixas.
Analitikai mano, kad jis greičiausiai pareikš, jog jam ir toliau kelia nerimą ž valgybinių lėktuvų U-2 skrydžiai virš Irako. Nors praėjusį savaitgalį Bagdadas sutiko patenkinti prašymą leisti šių lėktuvų skrydžius virš Irako, H.Blixui pateiktame laiške Irakas pateikė reikalavimą, kad apie šių lėktuvų skrydžius būtų iš anksto įspėjama. H.Blixas, spėjama, šį reikalavimą atmes.
Be to, jis turėtų paminėti pokalbius su Irako mokslininkais už uždarų durų. H.Blixas greičiausiai pasveikins šią Irako nuolaidą, tačiau tuo pačiu metu pareikš, jog šių pokalbių buvo surengta nepakankamai ir jie buvo nepakankamai atviri. Be to, mokslininkai į šiuos pokalbius atsinešdavo magnetofonus įrašams.
H.Blixas taip pat turėtų patvirtinti balistikos ekspertų sprendimą, kad Irakas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pažeidė JT nustatytus apribojimus, išbandydamas raketas "Samoud-2", kurių skrydžio nuotolis viršijo leidžiamą 150 kilometrų nuotolį. Vis dėlto jis, tikėtina, pabrėš, kad leistino skrydžio nuotolio viršijimas 33 kilometrais yra nereikšmingas, nors Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleras) ketvirtadienį ir teigė priešingai.
Analitikų nuomone, švedų diplomatas dar pažymės, kad nors Irakas ir įteikė naujus su draudžiamais ginklais susijusius dokumentus ir teigia jau sunaikinęs šiuos ginklus, šie dokumentai toli gražu netenkina keliamų reikalavimų.
Inspektorių ataskaita, kurios klausysis mažiausiai dešimt Saugumo Tarybos narių užsienio reikalų ministrų, ir viešos diskusijos turėtų užtrukti apie tris valandas.
Po trumpos pertraukos, 14 val. vietos (21 val. Lietuvos laiku) Saugumo Taryba vėl susirinks - kaip sako diplomatai, pirmosioms ministrų konsultacijoms už uždarų durų per visą istoriją.
Antrą viešą posėdį Saugumo Taryba planuoja antradienį. Jo metu savo nuomonę dėl inspektorių ataskaitos pirmiausia išreikš tos valstybės, kurios nėra Tarybos narės. Manoma, kad šis posėdis tęsis ir trečiadienį.