"Suprantama, kad visi žiūrime į karinius veiksmus kaip į kraštutinę priemonę, tačiau mes turime užtikrinti, kad nei viena (ES) narė neatmes jėgos panaudojimo galimybės, jei to reikės Saugumo Tarybos autoritetui išsaugoti", - rašoma laiške.
Pasak T.Blairo, Irako prezidentui Saddamui Husseinui (Sadamui Huseinui) buvo suteikta paskutinė galimybė besąlygiškai vykdyti JT Saugumo Tarybos 2002 metų lapkričio 8 dieną priimtą rezoliuciją dėl nusiginklavimo, "tačiau jam to nedarant, mes turime suprasti, kad Saddamo Husseino laukia tiesioginės ir rimtos pasekmės".
"Mes taip pat turime suprasti, kad Irakui visapusiškai ir tiesiogiai nebendradarbiaujant, JT Saugumo Taryba turi greitai priimti antrąją rezoliuciją (dėl jėgos panaudojimo)", - rašoma laiške.
Beje, Europos Sąjunga pakvietė Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Kofi Annaną (Kofį Ananą) dalyvauti pirmadienį vyksiančiame neeiliniame šio 15-os valstybių bloko viršūnių susitikime Irako krizei aptarti, ketvirtadienį pranešė diplomatiniai šaltiniai. K.Annanas priėmė šį ES pirmininkaujančios Graikijos kvietimą.
Atėnai šią savaitę pasiūlė ES narėms surengti susitikimą tikėdamiesi, kad bloko valstybėms jo metu pavyks išspręsti aštrius nesutarimus dėl paramos Jungtinėms Valstijoms galimo karo su Iraku atveju.
Viršūnių susitikimas įvyks praėjus trims dienoms po Jungtinių Tautų ginkluotės inspektorių vadovo Hanso Blixo (Hanso Blikso) ataskaitos JT Saugumo Tarybai. Jeigu ši ataskaita bus kritiška Bagdado atžvilgiu, ji gali paskatinti Jungtines Valstijas suaktyvinti pasirengimus galimam karui su Iraku.