Trečiadienį vakare NATO antrą kartą nepavyko išspręsti krizės, kilusios dėl planų ginti sąjungininkę Turkiją karo su Iraku atveju, nors ir buvo pateiktas kompromisinis pasiūlymas, sakė diplomatai.

"Susitikimas baigėsi, susitarti jiems nepavyko. Trys šalys pakartojo savo poziciją", - sakė vienas diplomatas, turėdamas omenyje Prancūziją, Vokietiją ir Belgiją, kurių pasipriešinimas ir išprovokavo šią vieną didžiausių krizių per visą NATO 54 metų istoriją.

Jis sakė, kad ketvirtadienį po pietų gali įvykti dar vienas NATO ambasadorių susitikimas, kurio metu vėl būtų ieškoma išeities.

"Esame skausmingoje padėtyje", - pripažino vienas NATO pareigūnas, kalbėdamas apie susidariusią aklavietę.

NATO atstovas spaudai Yves'as Brodeuras (Ivas Broderas) paaiškino, kad minėtos trys šalys "vis dar mano, kad laikas nėra tinkamas priimti NATO sprendimą" dėl JAV pasiūlymų karo su Iraku atveju nusiųsti į Turkiją priešlėktuvinių raketų "Patriot", žvalgybinių lėktuvų ir apsaugos nuo cheminio ir biologinio ginklo dalinių.

Anksčiau trečiadienį 19 Aljanso valstybių ambasadoriai trumpai aptarė kompromisinį planą, pagal kurį būtų apsiribota tik Turkijos gynimu. Tada ambasadoriai šį planą perdavė savo šalių vyriausybėms, kad jos priimtų sprendimą.

Tačiau Prancūzija, kuri kartu Belgija ir Vokietija pirmadienį formaliai vetavo planą pradėti rengtis galimam konfliktui, sakė, kad jos pozicijos šis kompromisinis pasiūlymas nepakeitė.

Jungtinės Valstijos įspėjo, kad nesutarimai, virtę viena aštriausių krizių per 54 metų NATO istoriją, gali sužlugdyti patį Aljansą.

Aukšto rango Pentagono patarėjas Richardas Perle'as (Ričardas Perlas) trečiadienį apkaltino Prancūziją siekiant sumažinti Jungtinių Valstijų įtaką Europoje ir visame pasaulyje.

NATO vis labiau baiminasi, kad Aljansui gali nepavykti rasti kompromisinio sprendimo iki penktadienį įvyksiančio lemiamo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio, kuriame vyriausiasis JT ginklų inspektorius Hansas Blixas (Hansas Bliksas) pateiks antrą ataskaitą apie Irako nusiginklavimą.

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Jacques's Chiracas (Žakas Širakas) užtikrino Turkiją, kad Paryžiaus pasipriešinimas NATO planams nereiškia, jog Prancūzija nepadės Turkijai, jei jai iškils reali grėsmė.

Kalbėdamas telefonu su Turkijos vadovu Ahmetu Necdetu Sezeru (Achmetu Nedždetu Sezeru), J.Chiracas pareiškė, jog "mūsų pozicija NATO jokiais būdaus nekelia abejonių dėl Prancūzijos solidarumo su Turkija".