Kaip antradienį rašoma ministerijos pranešime spaudai, santuokų reglamentavimas išimtiniai priklauso valstybių vidaus teisės kompetencijai ir nėra kaip nors reglamentuojamas Europos Sąjungos (ES) teisės aktų. Todėl sprendimo teisė, ar leisti tarpusavyje tuoktis tos pačios lyties atstovams, išimtinai priklauso tik Seimui.

Teisingumo ministerijos atstovas spaudai Dainius Radzevičius BNS sakė, jog toks išaiškinimas paskelbtas, visuomenėje ir žiniasklaidoje kilus diskusijai dėl galimo vienos lyties asmenų santuokų įteisinimo, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare.

Anot ministerijos pranešimo, ES teisės aktai nereglamentuoja nei vedybų tarp tos pačios lyties asmenų, nei kitų šeimos teisės klausimų, tačiau pažymima, jog ES pasisako prieš diskriminavimą ne tik rasės, lyties, religijos, bet ir lytinės orientacijos pagrindu.

1994 metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl homoseksualų ir lesbiečių lygių teisių Europos Sąjungoje. 2000 metais Europos Taryba taip pat yra priėmusi direktyvą dėl nediskriminavimo darbe, nurodančią, jog negalima diskriminuoti žmogaus dėl jo lytinės orientacijos.

Lietuvoje diskusijos dėl homoseksualių santuokų įteisinimo galimybės suaktyvėjo, kai sausį vienas autoritetingiausių šeimos teisės specialistų, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Valentinas Mikelėnas viešai padarė prielaidą, jog anksčiau ar vėliau Lietuva turės atsižvelgti į Europos žmogaus teisių teismo sprendimus bylose dėl tos pačios lyties asmenų santuokos.

Teisėjo mintims tąkart pritarė ir teisingumo ministras Vytautas Markevičius. "Mes, pretenduodami tapti Europos Sąjungos nariais, turėsime daryti pataisas", - toje pat spaudos konferencijoje sakė V.Markevičius.

V.Mikelėno manymu, šios pataisos atsiras, kai visuomenė ir įstatymų leidėjai "pribręs" tos pačios lyties asmenų sąjungos įteisinimui.

Kai kurių teisininkų nuomone, jei Lietuvos seksualinės mažumos kreiptųsi į Europos žmogaus teisių teismą dėl diskriminacijos, pasireiškiančios įstatymais nereglamentuojant jų santuokų, tikriausiai bylą laimėtų.