Žmonių paslaugumas

„Reikiamo maršruto nurodymas – 50 kapeikų,“ – į šį užrašą įsistebeilijome miesto centre. Pagyvenusi moteriškė, prekiaujanti daržovėmis, piktai nužvelgė vos tik prie jos priartėjus. Visgi pritrūko drąsos paklausti, ar daug pelno jai atneša informacijos teikimas. Tiesa, tokio pobūdžio „kainininkų“ daugiau nepastebėjime, tačiau Kijeve nuolat gyvenanti mergina tikino, kad jų netrūksta. Pasirodo, paklydėlių, nepažįstančių miesto, yra nemažai: vieni jų atvyksta dirbti ar mokytis iš aplinkinių mažesnių miestelių, kiti tiesiog nesiorientuoja mieste – jeigu gyveni viename Kijevo gale, kito turi moralinę teisę visiškai nepažinoti.

Nemokamai maršrutą visada nurodys dėdė milicininkas. Žinoma, jei jį pasiseks pakeliui susitikti.

Nėra prekybininkų monopolijos

Kada paskutinį kartą lankėtės gastronome? Lietuvoje net tokio užrašo niekur nebeaptiksi: šį parduotuvės tipą pakeitė maximos, rimi, ikiukai ir kiti prekybos banginiai. Nors dideli prekybos centrai čia – ne stebuklas, tiek centre, tiek miegamuosiuose rajonuose dominuoja gastronomai ir visai mažos specializuotos parduotuvėlės – kioskeliai. Klientas čia svarbus: pardavėjos stengiasi įtikti, negaili šypsenų ir – kas jau sunkiai įsivaizduojama pas mus – ne mechaniškai, o nuoširdžiai dėkoja. Todėl tarsi esi priverstas už tą nuoširdumą atsilyginti sugrįždamas dar kartą.

Bet maitinimo įstaigose draugiškų šypsenų ne itin daug. Jei ketinate pasistiprinti ne prabangiame restorane, o vidutinio lygio kavinėje, teks nemaloniai nusivilti: ši aptarnavimo šaka gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos. Principas – klientas visada teisus – čia negalioja.

Kainos negąsdina

Nors buvau perspėta, kad Kijeve produktai maždaug 20 proc. brangesni, tačiau maisto įkainiai Ukrainos sostinėje nelabai skiriasi nuo infliacijos pučiamų lietuviškų kainų. Už kepalą duonos teks susimokėti nuo 6 iki 8 grivinų (3-4 Lt), kilogramas kokybiškesnės mėsos atsieis 45-55 grivinas (22,5 – 27,5 Lt), o daržovės tik neženkliai palengvins jūsų piniginę. Tiesa, jei esate pieno produktų mėgėjas, teks mokėti truputį brangiau.

Vertinant lietuvišku žvilgsniu, net ir Kijeve gyventi galima. Visgi vidutinis atlyginimas Ukrainoje – 1930 grivinų (beveik 1000 Lt). Žinoma, Kijevo apskrityje jis bemaž dvigubai didesnis, tačiau šie statistiniai duomenys gali būti gerokai iškraipyti atotrūkio tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančiųjų ukrainiečių. Tad, uždirbant vidutiniškai, gyvenimas sostinėje nėra pigus.

Visuomeninis transportas – be zuikių

Zuikuoti Ukrainoje neapsimoka: metro bilietėlis (tiksliau, žetonas) atsieis viso labo 25 centus. Deja, metro mazgas dar vis plečiamas, todėl juo nebūtinai nusigausite iki reikiamos vietos. Tačiau tiek autobusų, tiek troleibusų bilietų kainos užsigrūdinusiems lietuviams taipogi atrodys juokingos – 25 ct. Dar viena alternatyva – mikroautobusai. Tiesa, jie visai ne tokie, kokius esame įpratę gaudyti didžiųjų Lietuvos miestų gatvėse.

Mikroautobusas Kijeve savo dydžiu nedaug tesiskiria nuo vietinio autobuso (spalva, taip pat). Tačiau jei vidury gatvės ryškiai geltonos spalvos žmonių prikimšta transporto priemonė stabdoma nesustojo, reiškia, tai buvo autobusas. Kelionės mikroautobusu kaina gali svyruoti priklausomai nuo jo maršruto ilgio. Visgi šis malonumas taip pat ne iš brangiųjų: nuo 60 ct iki lito.

Jei vis dėlto kilo pagunda išsisukti nuo šių simbolinių įkainių, nuvilsiu – sunkiai pavyks. Tam beveik nėra sąlygų: į metro stotį jūs nepateksite neįmetę žetono, mikroautobuso vairuotojas net ir didžiausio piko metu stebėtinai tiksliai žino, kiek žmonių kokioje stotelėje įlipo, tad nepailsdamas šūkčios „kas dar nesusimokėjo?!“ tol, kol kaimynai pradės smerkiančiai į jus žiūrėti. Autobusuose bei troleibusuose susimokėti už kelionę primins konduktorius.

Rūkalių rojus

Kiekvieno prisiekusio rūkalio svajonė – pigūs tabako gaminiai. Čia tokios svajonės pildosi su kaupu: už populiariausių cigarečių pakelį sumokėsite 2-4 litus. Veikiausiai toks nuodėmingas pigumas turi įtakos šio žalingo įpročio populiarumui – Ukraina patenka į labiausiai „prasirūkiusių“ šalių dešimtuką; vienam rūkančiajam per metus čia tenka 2500 cigarečių. Ypač šiuo „malonumu“ piktnaudžiauja jaunimas. Beje, sankcijos už tabako bei alkoholio pardavimą nepilnamečiams nėra griežtos, todėl prekybininkai pernelyg nesuka galvos dėl kliento amžiaus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją