Valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų daugumos iniciatyva Seimas pora mėnesių paankstino 2003 metų pavasarį turėjusius vykti savivaldybių tarybų rinkimus.
Toks sprendimas motyvuotas siekiu sutaupyti lėšų rinkimų organizavimui bei padidinti rinkėjų aktyvumą, tačiau opozicija ir Lietuvos savivaldybių asociacija pareiškė susirūpinimą, jog taip yra nuvertinama savivalda.
Tačiau VRK vadovo teigimu, rinkimai "vyksta demokratiškai", o konkurencija juose yra "reali".
Šalies prezidentas bus renkamas tiesiogiai slaptu balsavimu penkerių metų kadencijai.
Jeigu pirmajame rinkimų ture nė vienas kandidatas nesurinks daugiau kaip pusės visų balsų, sausio 5 dieną vyks antrasis rinkimų turas, kuriame varžysis du daugiausia balsų gavę kandidatai.
Savivaldybių tarybų nariai renkami pagal proporcinę sistemą ketverių metų kadencijai.
Ketverių metų kadencijai savivaldybės yra renkamos pirmą kartą. Dabartinės savivaldybių tarybos buvo išrinktos trejų metų kadencijai.
Partijų kandidatų sąrašai mandatams gauti privalo surinkti ne mažiau kaip 4 proc., koalicijų - ne mažiau kaip 6 proc. visų rinkimų apygardoje balsavusių rinkėjų balsų.
Mandatai savivaldybių tarybų rinkimuose paskirstomi proporcingai pagal kandidatų sąrašų gautus balsus.
Rinkėjai gali balsuoti ne tik už patinkančios partijos ar koalicijos sąrašą, bet taip pat pažymėti penkis jam labiausiai patinkančius kandidatus iš sąrašo.
Prezidento posto siekia 17 kandidatų, tarp jų dabartinis šalies vadovas Valdas Adamkus ir Seimo pirmininkas, valdančiosios Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) lyderis Artūras Paulauskas.
Prezidento rinkimuose dalyvauja 16 vyrų ir viena moteris - pirmoji 1990 metais nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Vyriausybės vadovė, dabar Seimo narė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkė Kazimira Prunskienė.
1997 metais vykusiuose prezidento rinkimuose dalyvavo 7 kandidatai.
Savivaldybių tarybų rinkimuose taip pat gausu dalyvių - dėl 1560 savivaldybių tarybų narių mandatų ketina varžytis per 10 tūkst. kandidatų, įrašytų 25 partijų ir poros dešimčių koalicijų sąrašuose.
Tačiau nė viena partija nesugebėjo iškelti savo kandidatų visuose 60-yje rinkimų apygardų.
Daugiau kaip pusėje visų rinkimų apygardų savo kandidatus iškėlė tik Lietuvos socialdemokratų partija, Naujoji sąjunga, Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai), partija "Lietuvos krikščionys demokratai", Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDPS), Lietuvos liberalų sąjunga, Lietuvos centro sąjunga ir Liberalų demokratų partija.
Kitos partijos iškėlė kandidatus 20-yje ir mažiau apygardų. Tik vienoje rinkimų apygardoje - Klaipėdos mieste savo kandidatus kelia naujai įsikūrusi partija "Rusų aljansas".
Trečdalį visų kandidatų į savivaldybių tarybas sudaro moterys. Kandidatų amžiaus svyruoja nuo 20 metų, mažiausio leistino kandidatų amžiaus, iki 88 metų.
2000 metais vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 28 partijos.
Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimams surengti iš biudžeto skirta 13,5 mln. litų. Dar per 5 mln. litų prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimams skyrė patys kandidatai ir partijos.
Bendrai, BNS duomenimis, visi kandidatai oficialiai nurodė rinkimų kampanijai išleidę per 3,5 mln. litų.
Didžiausiu partijų ir kandidatų rėmėju išlieka su Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentu Bronislovu Lubiu susijusios bendrovės - koncernas "Achemos grupė", AB "Achema", AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" ("Klasco"), atseikėjusios įvairiems kandidatams į prezidentus nuo 150 iki 10 tūkst. litų.
Pasibaigus rinkimams, kandidatai į prezidentus ir partijos turės pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galutines rinkimų kampanijos finansavimo ataskaitas.