Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad jums rūpi santykiai ir jų kokybė. Bandymas ieškoti atsakymo, kas su jumis vyksta, jau nemažas žingsnis sunkumų sumažinimo link. Nenorėčiau nuraminti visiškai, tačiau galiu pasakyti, jog poroje vykstantys konfliktai yra augimo kartu ženklas. Ir, tiesą sakant, man įtartiniau atrodo nesipykstančios poros, nei tos, kurios įvairiais būdais bando suprasti vienas kitą, atrasti savo vietą santykiuose ir išmokti būti kartu. Vis dėl to svarbu žinoti kelis dalykus, kad santykiai nepavirstų didele našta ir neatimtų bet kokio noro eiti toliau.
Išorinės konfliktų priežastys gali būti labai įvairios: „Neatsiliepei į skambutį”, „Per daug laiko leidi su draugais”, „Per dažnai žvilgčioji į kitą”, „Neturiu su tavimi nieko bendro”, „Ir vėl pavėlavai”, „Tu visada skundiesi”, „Tu per lėtai viską atlieki” ir panašiai.
Tačiau tai yra tik priemonė, „užsikabinimas”, išreikšti savo nepasitenkinimui, kuris dažniausiai kyla dėl kitų priežasčių. Norint, kad konfliktai atneštų naudą, pirmiausia reikia įsivardinti, kokios yra tikrosios jų priežastys. O nesutarimus dažniausiai sukelia:
Nežinojimas. Pora ne visada sąmoningai suvokia, jog moteris ir vyras labai skiriasi ir šie skirtingumai yra nemažas iššūkis, siekiant darnaus bendravimo. Gali būti, kad ir kitų bendravimo ypatumų nežinojimas sukelia įtampą: tai, kad konfliktai yra normalu, savanaudiškumas nesiderina su noru būti dviese ir panašiai.
Skirtingumai. Neretai jie išgąsdina ir sukelia abejones, ar tikrai galime būti kartu. Kitokie mylimo žmogaus norai, poreikiai, nuomonė, tempas, įsivaizdavimai, požiūris ir panašiai, vargina, erzina ir veda į neviltį. Čia veikia iliuzija, kad kartu esantys žmonės turi būti panašūs: taip pat mąstyti, taip pat svajoti ir t.t. Suvokus ir palaipsniui susigyvenus su tuo, jog skiriatės, galite atrasti nepaprastą džiaugsmą mokytis iš kito, papildyti jį ir būti pačiam praturtintam.
Reikiamo atstumo neradimas. Dažnai poros susiduria su tuo, jog vienam iš narių reikia daug asmeninės erdvės, laiko sau, kai tuo tarpu kitas laimę patiria tik būdamas kartu. Čia vėl gi kyla daug nesutarimų, kurių pagalba ieškomas buvimo drauge būdas.
Kita aistra. Tai nebūtinai kita moteris ar vyras. Ja gali tapti politika, menas, pomėgis ir panašiai. Čia vėl reikia laiko, kol pora priima trečiojo objekto egzistavimą ir randa jam tinkamą vietą.
Vieno iš poros narių uždarumas. Norint išvengti konfliktų dėl smulkmenų, svarbu kalbėtis apie esminius dalykus: kaip jaučiatės vienas šalia kito, kuo gyvenate, kai būnate atskirai, kas jus džiugina, kas liūdina, kokias baimes ar neramumus išgyvenate, ko tikitės vienas iš kito. Kalbėjimas nėra lygus plepėjimui apie tai, kas įvyko per dieną, ką veikėte, ką pasakė ar padarė draugai ir panašiai.
Jei vienas iš poros narių nelinkęs atvyrauti ir domėtis kitu, santykiai apsivelia nesusipratimais. Net ir labai darnios poros, neatrandančios laiko pokalbiams apie jas pačias, o ne apie aplinkinius ir globalias problemas, išgyvena sunkumą, norą įsitraukti į kaltinimus, smerkimus ir panašius dalykus, kurie neatneša nieko naudingo porai.
Švelnumo nepatenkinimas. Paprastai žmonės tampa pikti ir priekabūs, kai jaučiasi nesaugūs, nepakankamai mylimi, nepatiria užtektinai švelnumo. Tokie dalykai greitai išlenda į paviršių ir yra daugelio tokių pastabų, kaip „Tu visada būni tik su draugais”, „Kiek tu gali dirbti”, „Aš tau nerūpiu” ir panašių, priežastimi.
Galima kalbėti ir apie gilesnes konfliktų priežastis: kova dėl valdžios, savo gerovės išaukštinimas prieš kito gerovę, įvairios baimės, vaikystės prisiminimai, auklėjimas, praeitis (nepasitikėjimas, pavydas ir t.t.), aplinkinių įtaka (draugai, giminės, žiniasklaida), negalėjimas susitaikyti su kito netobulumu.
Taigi pirmas žingsnis, kurį reikėtų žengti, pradėjus užgaulioti vienas kitą, pabandyti išreikšti emocijas, o tada ramiai susėsti ir kiek įmanoma pagarbiau pakalbėti apie tikrąsias nesutarimų priežastis. Gali būti, kad viskas kyla iš vieno ar dviejų šaltinių, kuriuos išsprendus jūsų pora palips laipteliu aukščiau ir konfliktai taps retesni.
Svarbu aptarti, kaip kiekvienas jaučiasi, ko tikisi iš kito ir ką pasiruošęs padaryti, kad situacija keistųsi. Galite susidurti su savo ar savo draugės ypatumais, kurie pareikalaus ypatingo vienas kito supratimo ir pastangų. Visgi žinojimas, kad merginos nepasitenkinimas kyla iš nesaugumo, noro būti apkabintai ar paprasčiausio nuovargio, leidžia reaguoti kiek kitaip.
Klausėte, ar kada nors tai baigsis? Santykiai reikalauja išsiaiškinimo ir išbandymų. Konfliktai yra priemonė poros kūrimui. Pasibaigus pakylėjimui, jie pasireiškia gana intensyviai. Sprendžiant juos, siekiant kuo mažiau įskaudinti kitą asmenį bereikalingais įžeidinėjimais, kaltinimais, apibendrinimais, žeminimu, nuvertinimu, palaipsniui atrandamas kitoks nesutarimų aiškinimosi būdas. Visgi konfliktai yra neišvengiama ir reikalinga santykių dalis. Svarbiausiai, kad tai nevirstu fiziniu ar psichologiniu smurtu prieš kitą asmenį ir kasdieniu ritualu.
Sėkmės. Vaida
Klauskite psichologės Vaidos: psichologui@delfi.lt
