Lapkričio pabaigoje per NATO viršūnių susitikimą Prahoje Lietuva ir kitos šešios Vidurio ir Rytų Europos valstybės buvo pakviestos prisijungti prie Aljanso. Lenkija kartu su Čekija ir Vengrija į NATO buvo pakviestos 1997 metais, visateisėmis narėmis tapo 1999 metais.
G.Javlinskis teigė, kad "anoks čia malonumas, kai karinė organizacija priartėja prie tavo sienų", tačiau vylėsi, kad "NATO plėtra panaikins senus kompleksus".
Skirtingai nuo ankstesnių kelerių metų, Rusijos vadovai kategoriškai nebeprieštarauja NATO išsiplėtimui į Baltijos valstybes, tačiau tebevadina šį procesą "klaida".
BNS korespondentui aiškindamas Kremliaus pozicijos pasikeitimą dėl NATO plėtros į Baltijos šalis, kaip pagrindinę priežastį G.Javlinskis įvardijo pasikeitusį požiūrį į Šiaurės Atlanto Aljansą bei Vakarų valstybes.
"Žingsnis po žingsnio rusai suvokė, jog Vakarai nebėra Rusijos priešas", - sakė G.Javlinskis.
"Rusija NATO išsiplėtimą priėmė labai pozityviai", - teigė Rusijos politikas.
Kalbėdamas apie Europos ir Rusijos santykius, G.Javlinskis atkreipė dėmesį į Rusijos rytinių sienų nesaugumą.
Pasak politiko, jei Europa nesusirūpins šia problema, tai Rusijos teritorijoje gali pradėti kurtis teroristinės organizacijos. Anot G.Javlinskio, Rusijoje, kurioje esama ginklų, nuodingų cheminių elementų ir branduolinių medžiagų didžiulių arsenalų, teroristų įsikūrimas "būtų didžiulė Europos problema".
"Reikia, kad Europos politikai, kaip stručiai galvos nekištų į smėlį, o spręstų šią didelę ir brangiai kainuojančią problemą", - teigė G.Javlinskis.
"Europos siena nesibaigia ties Baltarusija, ji yra žymiai toliau", - sakė Rusijos politikas.