NASA mokslininkai teigia, kad nors iš kažkada buvusio ežero šiandien liko tik krateris, ištyrus šį kraterį paaiškėjo, jog didelė tikimybė, kad prieš šimtus milijonų metų ten egzistavo gyvybė.

„Holdeno kraterio nuotraukose aiškiai matosi vandens telkinio žymės, o detalesnė analizė leidžia teigti, kad ten yra ir šalutinių, greičiausiai marsietiškos faunos paliktų medžiagų“,- teigia NASA atstovai.

Kraterio nuotraukose matyti didelės ir mažos uolienos bei tarp jų esančios smulkesnės jų dalys, vadinamos megabrekčijomis. Jos galėjo susiformuoti veikiant aplinkai, kurioje buvo pilna gyvybės – medūzų, vandens žolių ar planktono.

„Holdeno kraterio struktūra byloja apie jo organinę kilmę, - teigė Alfredas Makivenas, NASA specialistas.- Manau, kad norint išanalizuoti Raudonąją planetą, ši vieta yra idealiausia“.

2009 m. NASA planuoja pradėti „Mars Science Laboratory“ misiją ir nuo šiol Holdeno krateris viena iš 6 galimų nusileidimo vietų.

NASA geofizikų teigimu, paslaptingas krateris susiformavo didelio, kelių natūralių kanalų perkirsto baseino viduje.

Detaliau analizuojant gautas nuotraukas, paaiškėjo, kad baseine, kuriame yra krateris, būdavo keli potvyniai, apie ką byloja skirtingo vandens lygio žymės.

Pagal NASA paskaičiavimus, aktyviausiu periodu, krateryje būdavo net iki 400 kubinių kilometrų vandens. Šiuo metu mokslininkams pavyko išsiaiškinti apie du skirtingus potvynius, kurių vienas įvyko prieš kelis tūkstančius, o kitas – prieš kelis šimtus metų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją