Didžiuosiuose miestuose koncentruojasi kvalifikuoti specialistai, jiems tenka didžioji dalis investicijų. Statistiniai duomenys liudija, kad toliau ryškėja regionų plėtros skirtumai.

Žvelgiant į vienam gyventojui tenkančią bendrojo vidaus produkto dalį, skirtumas tarp ekonomiškai stipriausios Vilniaus ir silpniausios Tauragės apskričių išaugo 2,6 karto.

Siekiama, kad patys regionai žymiai aktyviau dalyvautų plėtros procese - būtų rengiami konkretūs regionų planavimo dokumentai, plėtros prioritetai atsispindėtų atskirų ministerijų strategijose. Savivaldybėms bus teikiama pagalba rengiant įvairius projektus, kurių finansavimą numato Europos Sąjungos struktūriniai fondai.

Šaliai tapus ES nare, ketinama pasinaudoti ES Bendrijų iniciatyvų programos INTERREG III finansine parama.

Pagal vidaus reikalų ministro aprengtą metodiką, regionų plėtros planai bus nuolat atnaujinami. Manoma, kad kiekvienais metais bus parengiama apie 100 regionų, savivaldybių plėtros projektų. Visa Regionų plėtros programa bus nuosekliai finansuojama tiek iš biudžeto, tiek gavus lėšas iš struktūrinių fondų.

Realizavus investicinius projektus, sumažės ekonominiai - socialiniai regionų skirtumai ir pagal parengtus planus bus vystoma subalansuota krašto plėtra.