Vyriausybė Seimui Švietimo įstatymo projektą, kaip ELTA jau rašė, pateikė birželio pabaigoje.

"Prognozuojant galimas dabartinio Švietimo įstatymo projekto varianto priėmimo pasekmes, galima daryti išvadas, kad jokių ryškesnių pokyčių švietimo sistemoje jis nesukeltų, švietimo sistema liktų griežtai centralizuota, visi svarbesni sprendimai būtų priimami tik centrinės valdžios lygmeniu arba tik jai pritarus", teigia ekspertai.

Anot jų, atitinkami projekto skirsniai neskatina nei tolesnės švietimo sistemos decentralizacijos, nei, priešingai, centralizacijos.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad projekte pateikta finansavimo sistema lemia skirtingas švietimo prieinamumo sąlygas moksleiviams, nes valstybės įsipareigojimai nėra aiškiai apibrėžti, todėl sudarytos galimybės švietimo valdymo institucijoms dalį savo įsipareigojimų perkelti moksleivių tėvams.

"Mokymo kokybė nėra užtikrinta, nes už kokybę atsako švietimo teikėjas, kurio finansinės galimybės priklauso nuo kitų valstybės institucijų sprendimo, o valstybė nelaiduoja visiško mokymo arba mokymo aplinkos finansavimo", - pabrėžia ekspertai, kurių įsitikinimu paslėptas mokymo naštos finansavimo perkėlimas piliečiams turėtų neigiamos įtakos.

Moksleivių galimybės ugdyti asmenybę priklausytų nuo tėvų pajamų lygio ir nesudarytų lygių galimybių. Visuomenėje egzistuotų socialinės grupės, kurių išsilavinimas neatitiktų šalies vidurkio. Ilgalaikės raidos požiūriu - tai lemtų ekonomiškai skurdesnių regionų dar didesnį atsilikimą, o valstybės mastu - augančias socialines išlaidas.

Išvadose taip pat akcentuojama, jog modeliuojama finansų valdymo sistema neskaidri, skatinanti šešėlinės ekonomikos švietimo srityje atsiradimą bei neefektyvų lėšų panaudojimą, nes įteisinama fragmentuota, priklausoma nuo įvairių žinybų finansų valdymo ir priežiūros sistema.

Ekspertų nuomone, projektas pavadintas Švietimo įstatymu, tačiau jį studijuojant susidaro įspūdis, kad tai bendrojo lavinimo įstatymas, kadangi kitos švietimo grandys - fragmentiškos. Jame trūksta valstybės įsipareigojimų.

Ekspertizę atliko Virginija Būdienė (grupės vadovė), Aurimas Marijus Juozaitis, Margarita Starkevičiūtė, Remigijus Šimašius, Rimantas Želvys ir kiti.