Dracenas labiausiai puošia lapai. Jų lapai dažniausiai lancetiški, iškilūs ar galintys išsilenkti, daugelio veislių su spalvotomis juostelėmis. Kai kurių rūšių lapai gali užaugti iki 1,5 m. Senesnių dracenų apatiniai lapai gali nudžiūti; taip atsiranda nuogas stiebas su lapų skrotele viršuje, dėl ko augalas tampa panašus į palmę.
Pavasarį ir vasarą dracenos iš lapų skrotelės centro gali išauginti šluotelės pavidalo ar kekiškus žiedynus. Žiedai žalsvai balti ar kremiškai balti, kvapnūs (kvapo intensyvumas priklauso nuo dracenos veislės). Subrendę vaisiai (uogos) yra raudonos, oranžinės ar geltonos spalvos. Deja, kambariuose šie augalai labai retai subrandina vaisius.
Dracenos dažnai painiojamos su savo artimomis giminaitėmis kordilinomis (Cordyline). Augalus galima atskirti pagal šaknis. Dracenų šaknys cilindriškos, geltonos ar oranžinės, kordilinų – mėsingos, baltos, galuose su kuokiškais gumbeliais.
Priežiūros paslaptys
Substratas. Dracenos geriausiai auga humusingame, lengvame substrate, kurio pH yra 5–6. Kadangi jos netoleruoja vandens pertekliaus, vazono dugne būtinas drenažo sluoksnis.
Vieta. Dauguma rūšių mėgsta šviesias vietas, kur daug išsklaidytos saulės šviesos. Šie augalai gerai auga pastatyti šalia vakarinės ar rytinės pusės langų. Žiemą jiems reikia daug šviesos, vazonus pastatykite arčiau langų.
Temperatūra. Dracenos – šilumamėgiai augalai. Vegetacijos metu tinkamiausia temperatūra yra 20–25 ºC, o žiemą – 18–21 ºC. Rūšims, išauginančioms margaspalvius lapus, taip pat ramybės periodo metu reikia aukštesnės temperatūros.
Vanduo. Dauguma dracenų pakenčia sausą patalpų orą, tačiau kai kurioms rūšims, tokioms kaip D. surculosa, D. reflexa, D. sanderiana bei D. marginata veislėms, reikia gana drėgno oro. Vasarą augalus reikia laistyti vidutiniškai, kad substratas visą laiką būtų šiek tiek drėgnas. Žiemą dracenos laistomos tik tada, kai substratas išdžiūva, Jei substratas bus permirkęs, pradės pūti augalų šaknys. Dracenos bus „dėkingos“ už apdulkėjusių lapų valymą minkštu, drėgnu skudurėliu.
Tręšimas. Vegetacijos, kuri tęsiasi nuo kovo iki rugsėjo, metu augalai tręšiami kas 2–3 savaites kompleksinėmis trąšomis. Tačiau reikia žinoti, kad dėl dažno azoto turinčių trąšų naudojimo gali išnykti spalvingos juostelės ar dėmelės ant lapų. Ramybės periodo metu – rudenį ir žiemą – augalai netręšiami.
Persodinimas. Jauni augalai persodinami kiekvienais metais, senesni – kas 2–3 metus.
Ligos ir kova su jomis
Apatinių lapų geltonavimas ir džiūvimas. Augalai sensta. Juos reikia atjauninti.
Dingsta spalvotos juostelės ant lapų – per mažai šviesos. Augalą reikia patraukti arčiau lango ar papildomai apšviesti. Veislėms, turinčioms spalvotus lapus, per daug šviesos gali pakenkti, tada jų lapai geltonuoja ir sudžiūva.
Lapų vytimas – per žema temperatūra patalpoje ar per drėgnas substratas, dėl to gali pradėti pūti šaknys.
Lapų geltonavimas, džiūvimas, jų pamate susidarančios rudos dėmės – antraknozė. Tai liga, kurią sukelia grybai. Sergantys lapai nukerpami ir visas augalas apipurškiamas 0,1 proc. Rovral 50 EC tirpalu.
Ant lapų atsiranda pilkšvai rudų dėmių, vėliau lapai apmiršta – taip pat grybų sukeliamos ligos požymiai. Kovojama taip pat, kaip su antraknoze.
Lapai geltonuoja, apatinėje jų pusėje atsiranda švelnus voratinklis – voratinklinės erkutės. Augalus reikia dažnai purkšti ir lapus valyti švelniu drėgnu skudurėliu. Labai erkučių užpultus augalus reikėtų apipurkšti specialiais preparatais.
Ant lapų atsiranda rudų, šiek tiek išsipūtusių, apvalių skydelių – skydamariai. Šiuos kenkėjus galima surinkti ranka, o lapus nuplauti alkoholiu, vėliau vandeniu.
