O kam gi nepatinka, taip sakant, didelės ir svarbios idėjos? Iš tiesų, kuo idėjos didingesnės, tuo labiau jos mus traukia. Todėl nenuostabu, kai įmonių vadovai, galvodami apie idėjų skatinimą, iš tikrųjų galvoje turi galingas ir pergalingas idėjas, apie tokius persilaužimus, kurie nedelsiant atneštų turtus ir šlovę.
Ir visgi taip siekdami pataikyti į dešimtuką, jie taikosi ne ten, kur reikia bei tinkamai neįvertina to, kas jiems būtų naudingiausia. Geriausias didelių idėjų šaltinis yra mažos idėjos, rašo seekingsuccess.com.
Kaip iš mažų idėjų išsivysto dideli dalykai
Maža idėja neretai būna didesnės idėjos daigas. Taip yra dėl to, kad dideli uždaviniai ir galimybės neretai pasireiškia per mažesnių požymių ir simptomų galybę – ir kiekvieną iš šių mažųjų požymių gali pastebėti skirtingi žmonės, skirtingose vietose, skirtingu laiku. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti esant maža idėja, iš tikrųjų gali būti gerokai didesnio klausimo vienas aspektas.
Kaip pavyzdį galima pateikti vienos didžiausių sodinukų didmeninės prekybos bendrovės JAV, „Monrovia“, darbuotojo „mažą“ idėją.
Didelė darbo dalis „Monrovia“ įmonėje yra susijusi su augalų persodinimu į vis didesnius vazonus, kad būtų skatinamas jų augimas. Žemė, specialiai paruošta kiekvienai augalo rūšiai, yra saugoma didelėse krūvose lauke, šalia patalpos, kurioje vyksta persodinimas.
Palijus persodinimo darbas būna ypatingai nemalonus. Žemėje yra didelė dalis mėšlo, kuris šlapias parūgštėja ir būna labai bjaurus. Šlapia žemė ne tik baisiai smirdi, ji kaupiasi darbininkų panagėse ir dirgina odą. Be to, žemė palijus būna labai sunki ir lipni, todėl darbininkų rankos jau per kelias darbo valandas iki skausmo pavargsta.
Kokia buvo darbininko idėja? Nupirkti didžiulį brezentą, kuriuo būtų uždengiamos žemių krūvos prieš lietų. Gana paprasta. Idėja greitai buvo realizuota, o darbuotojas pagirtas ir įvertintas už kolegų darbo sąlygas gerinantį pasiūlymą. Tačiau niekas nesitikėjo to, kaip ši idėja paveikė pačius augalus.
Kai augalai persodinami į sausą žemę, jie auga ir klesti. O šlapioje žemėje prigijimo tikimybė sumažėja labai ryškiai – kartais iki 60 procentų. Žemei džiūvant po karšta saule ji sukietėja ir skeldėja, todėl augančioms šaknims būna gerokai sunkiau įaugti. Be to, žemei sušokant į gabalus po paviršiumi susidaro oro kišenės, kurios apnuogina šaknis ir neleidžia joms sugerti vandens ir mitybinių medžiagų.
Kitaip tariant, kaskart palijus „Monrovia“ nežiniomis įžengdavo į prasto derlingumo fazę. Augalai nunykdavo palaipsniui, skirtingose vietose ir skirtingu greičiu, todėl bendrovėje niekas nesuprato, kas vyksta ir dėl ko.
Dauguma problemų ir galimybių būna aktualios įvairiuose organizacijos lygmenyse ir pasireiškia per daugelį simptomų, kurie kartais būna gana neišraiškūs. Niekas negali iš anksto pasakyti, kas kokius simptomus pastebės ir kas pirmasis pasiūlys atkreipti dėmesį į tą simptomą.
Išvada? Pati smulkiausia idėja jau gali būti dalinis didesnės problemos sprendimas arba gali padėti atrasti didesnės problemos sprendimą.
Kaskart, kai darbuotojas pasiūlo idėją, nesvarbu kokia smulki ji bebūtų, darbdaviai turėtų stabtelėti ir užduoti tris klausimus.
1. Kur dar įmonėje tai galima būtų panaudoti?
Viena smulki idėja gali būti panaudota daugybėje vietų – tai jai suteiktų masto. Bet jei niekas nesusidomės kur dar tą idėją būtų galima panaudoti, tai galimybė bus prarasta.
Kaip pavyzdį galima pateikti „mažą“ buitinės technikos pardavėjo, dirbančio viename didžiausių JAV buitinės technikos tinklų, idėją.
Prekių pristatymo grupės vis pranešdavo, kad šaldytuvai gana dažnai netilpdavo pro pirkėjų duris. Darbuotojai ilgai vargdavo su šiais šaldytuvais ir neretai juos apgadindavo, o kartais nukentėdavo staktos, todėl šaldytuvus vėl tekdavo supakuoti į dėžes ir grąžinti į sandėlius.
Visoje šalyje prekybos tinklui ši problema kainavo milijonus dolerių. Bendrovė ne tik turėdavo sumokėti darbuotojams, nors prekė realiai ir nebūdavo pristatyta klientui, bet ir nukainuodavo pažeistą buitinę techniką. Dar blogiau – buvo prarandami klientai, kentėjo pardavimai.
Pardavėjo pasiūlymas? Atkirpti tokio ilgio siūlų, kokie yra buitinės įrangos matmenys ir prikabinti juos prie pirkėjo čekio, o po to paprašyti kliento pasinaudojant šiais siūlais patikrinti savo namų staktas ir, jei kils problemų, nedelsiant paskambinti į parduotuvę.
Šią idėją įsisavino pardavėjo kolegos bei kitų to paties regiono parduotuvių pardavėjai. Bet jei prekybos tinklas tokias geras idėjas būtų pratęs paskleisti po visus prekybos taškus, tai pardavėjo idėja būtų pritaikyta daugiau nei 2000 vietų. O kadangi taip neatsitiko, tai įmonė vėjais paleido 90 proc. šios idėjos didžiulio potencialo.
2. Kokios kitos idėjos kyla iš šios idėjos
Kai mažomis idėjomis pasinaudojama lyg pakopomis, galima pastebėti didesnes problemas ir galimybes. Todėl kiekvieną mažą idėją reikia įvertinti kaip galimą nuorodą į didesnę idėją.
Apžvelkime „Grapevine Canyon Ranch“ poilsiavietės, esančios Arizonos pietryčių dykumoje, darbuotojo „mažą“ idėją.
Poilsiavietė kasmet sutraukia gana didelį kiekį svečių iš Vokietijos, todėl vokiškai kalbantis darbuotojas pasisiūlė išversti poilsiavietės brošiūras į vokiečių kalbą. Idėja buvo šiltai priima ir greitai realizuota – buvo netgi sukurta poilsiavietės tinklalapio vokiška versija.
Bet įsivaizduokite, kas būtų, jei būtų realizuotos ir kitos galimybės. Darbuotojas pasiūlė idėją dėl to, kad jis mokėjo kalbėti vokiškai. Bet kaip dėl prancūzų, ispanų, japonų kalbų?
Jei ši idėja būtų visiškai išvystyta, tai galbūt būtų peržiūrėtas kurorto požiūris į visus svečius iš užsienio. Nuo išskirtinių tautinių patiekalų ir paslaugų iki kalbos pamokų darbuotojams – galimybės buvo beveik neribotos. Darbuotojo pavienė maža idėja buvo jo atsakas į kur kas platesnę galimybę – galimybę, kurios jis pastebėjo tik nedidelę dalį.
3. Kokios yra šios idėjos bendrybės?
Reikšmingos problemos ir galimybės gali tapti daugybės mažų idėjų pradžia, o tarp šių idėjų egzistuoja tam tikros būdingos bendrybės.
Įvertinkite „mažas“ idėjas, pasiūlytas dviejų JAV rinkodaros įmonės darbuotojų idėjų dalijimosi susirinkime.
Vienas darbuotojas nurodė, kad bendrovė už biuro reikmenis sumoka per daug. Nors vietinius biuro reikmenų tiekėjas buvo suteikęs jiems nuolaidų, darbuotojas žinojo, kad kiti tiekėjai galėtų pasiūlyti gerokai mažesnę kainą.
Po kelių minučių kita darbuotoja pranešė, kad ji su kolege neseniai vykusios verslo kelionės metu išsinuomojo atskirus automobilius iš tos pačios automobilių nuomos kompanijos – ir jos bendradarbė už tokio paties automobilio nuomą sumokėjo dukart daugiau. Priežastis?
Nors jos bendradarbei buvo suteikta bendra įmonei taikoma nuolaida, ji pati turėjo Amerikos automobilininkų asociacijos kortelę, todėl gavo kur kas didesnę nuolaidą. Todėl ji pasiūlė kompanijai įsigyti Amerikos automobilininkų asociacijos narystę – taip būtų ne tik sutaupyta pinigų, bet ir būtų naudinga darbuotojams.
Abi idėjos jau pačios savaime buvo gana naudingos. Bet kartu jos parodė potencialiai didelę problemą: įstaigos pirkimų padaliniui reikia duoti pylos.
Jei būtų pagarsinta tik viena iš šių idėjų, problema galbūt nebūtų tokia akivaizdi. Pirkimų padalinio darbuotojų siuntimas pasimokyti derybų įgūdžių galbūt jau būtų pernelyg stipri reakcija į situaciją. Bet kas, jei situacija atsirado dėl pirkimų padalinio nesugebėjimo tinkamai derėtis?
Visai nesunku suprasti, kaip dvi nedidelės idėjos, išdėstytos viena po kitos, gali tapti nuoroda į vieną kur kas stambesnę galimybę. Jei vadovybė aktyviai ieškotų darbuotojų idėjų bendrybių, tai jie nesunkiai būtų pastebėję problemą dar prieš tai, kaip ji įstaigai atsiėjo nemažai pinigų.
Nepaisant kai kurių žmonių išradingumo, didelės idėjos retai gimsta staiga, pagavus įkvėpimui. Jos gimsta kaip mažesnės idėjos – ar mažesnių idėjų rinkinys – kurias reikia ištirti ir išvystyti. Štai dėl ko darbuotojų mažų idėjų įvertinimas – pradedant nuo trijų paprastų, bet svarbių klausimų – yra geriausias būdas atrasti didelę idėją.
