Gyventojai – nusivylę
Žirmūnų gatvės 3-asis daugiabutis iš šalies vis dar atrodo patraukliai. Atnaujintas namo fasadas spindi šalia kitų pilkų daugiabučių. Statybų specialistai kurį laiką teigė, kad renovuotą sostinės daugiabutį galima laikyti puikiu pavyzdžiu, kaip naujam gyvenimui galima prikelti sovietmečio palikimą.
Žirmūnų gatvės name buvo pakeisti langai, laiptinių durys, apšiltintas stogas, taip pat – įrengta nauja inžinerinė sistema, perdažytos laiptinės. Tačiau bene daugiausiai kainavę darbai nebuvo atlikti be priekaištų.
Gyventojai baksnoja pirštais, kad jau pradėjo skilinėti naujojo namo fasado plokštės, o per įstiklintus balkonus liūčių metu į vidų srūva vanduo. Namo butų šeimininkai svarsto, kad fasado plokštės buvo sumontuotos prie nepatikimų tvirtinimo profilių, o balkonams įrengti panaudotos medžiagos tinkamos tiktai vidaus apdailai.
„Buvo įvairių problemų. Pirmoji – keturis mėnesius turėjusi trukti namo renovacija buvo baigta po daugiau nei vienerių metų. Tačiau tai dar nėra blogiausia. Darbų rangovai stengėsi sutaupyti, dirbo nekvalifikuotai ir naudojo prastas medžiagas“, – teigė Žirmūnų gatvės 3-ojo namo gyventojų bendrijos pirmininkės pareigas laikinai einanti Vanda Senkuvienė.
Šios moters kaimynė Nomeda Balukonienė džiaugėsi, kad jos bute kol kas šilta ir jauku. Tačiau per balkoną sunkiasi vanduo. „Jau kiek kartų bandyta remontuoti, viskas veltui. Vis tos pačios bėdos. Gerai tik tai, kad balkono plotas po renovacijos išaugo kelis kartus. Anksčiau jame būdavo sunku apsisukti“, – teigė vilnietė.
Ji mano, kad namo gyventojai vis dėlto turėtų reikalauti, kad į jų pastabas renovaciją atlikusi bendrovė „Baltijos brasta“ atsižvelgtų. Dar nesibaigė 5 metų garantinis laikotarpis. Tačiau N. Balukonienė nuogąstavo, kad susitarti nebus paprasta.
„Po to, kai namas buvo atnaujintas, gyventojų bendrija suiro, pasipylė kaltinimai vienų kitiems. Dabar sunku priimti bendrus sprendimus“, – pripažino pašnekovė.
Kaltino namo parametrus
Įmonės „Baltijos brasta“ vadybininkė Aušra Rauckytė tikino, kad jų bendrovės darbuotojai renovuodami daugiabutį padarė viską, ko buvo reikalaujama.
„Dėl namo fasado defektų kalta pastato geometrija – technologiškai darbas atliktas tvarkingai. Vienas šio daugiabučio gyventojas sakė, kad fasado plokštės nukris jau pirmąją žiemą, tačiau, kaip matote, taip nenutiko“, – aiškino pašnekovė. A. Rauckytė pripažino, kad tarpai tarp fasado plokščių gali būti nevienodi, tačiau tai esą kenkia tiktai pastato estetiniam vaizdui – energijos nuostolių nepatiriama.
Bendrovės „Baltijos brasta“ atstovė nebuvo linkusi paaiškinti, kodėl per daugiabučio balkonus sunkiasi vanduo. Tiesa, ji užsiminė, kad galbūt buvo parinkti netinkami profiliai. „Balkonas – ne kambarys. Negalima norėti, kad jame būtų taip šilta ir jauku, kaip namuose. Juolab, kad balkonai įrengti tik dėl grožio“, – drąsiai pareiškė A. Rauckytė.
Ji tikino, kad iki šiol nė vienas Žirmūnų gatvės 3-ojo daugiabučio gyventojas bendrovei „Baltijos brasta“ nėra pateikęs skundo. Jeigu įmonė sulauktų skundų raštu, esą bandytų taisyti galimus defektus.
Daugiabučių techninės priežiūros ir eksploatacijos paslaugas teikiančios bendrovės „Šnipiškių ūkis“ direktoriaus pavaduotojas Ronaldas Tautvilis Milukas teigė, kad dėl renovuoto daugiabučio buvo daug aiškintasi, statybininkų klaidos neva buvo ištaisytos.
„Tai, kad balkonuose teka vanduo, manau, nėra visiška tiesa. Gali tiesiog kondensuotis drėgmė, juk balkone šilčiau nei lauke“, – aiškino pašnekovas. R. T. Miluko teigimu, prieš renovaciją gyventojai nereikalavo sandarinti balkonus, tad tai ir nebuvo atlikta. Jis pripažino, kad tokiu atveju būtų tekę naudoti kitokias medžiagas.
„Kiek žinau, darbus koordinavusiai bendrovei ir taip buvo sumokėta mažiau, nei numatyta. Atsiradusių papildomų išlaidų gyventojai nenorėjo padengti, tad statytojai taupė. Tai turėjo įtakos“, – įsitikinęs R. T. Milukas.
Renovuotojai nepersistengė
Bendrovės „Fasadų renovacija“ direktorius Marius Ožiūnas teigė, kad pastato geometrija statybininkams galėjo apsunkinti užduotis. Tačiau, anot žurnalo „Statyba ir architektūra“ pašnekovo, trūkumus pašalinti buvo įmanoma.
Pavyzdžiui, jeigu to paties aukšto namo langų pozicija kiek skiriasi, naujus langus montuojantys specialistai turėtų išlyginti tą atstumų skirtumą. Tada sienų šiltintojams dirbti lengviau. „Jei kilo tokių problemų, galima spėti, kad subrangovai darbo tinkamai nekoordinavo, o generaliniai rangovai nepakankamai stengėsi“, – teigė M. Ožiūnas.
Tuo metu pastatus renovuojančios bendrovės „Autairas“ direktoriaus Ričardo Žiurlio nuomone, kalbos apie netaisyklingą pastato geometriją nėra rimtas pasiteisinimas. „Pasiruošimo metu statybininkai turėtų išlyginti namo sienas, o vėliau pradėti dirbti. Šiuolaikinės tvirtinimo technologijos leidžia ištaisyti visokius nelygumus“, – aiškino R. Žiurlys, apžiūrėjęs Žirmūnų gatvės 3-ąjį daugiabutį.
Jo įsitikinimu, dėl namo balkonų gyventojams taip pat neturėjo kilti rūpesčių. Statybininkai įrengė visiškai naujus balkonus.
Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidento Juozo Antanaičio nuomone, šio namo renovacija buvo sudėtinga, gyventojai darbų metu nebuvo iškeldinti iš savo butų. Tačiau J. Antanaitis įsitikinęs, kad darbų techninę priežiūrą turėjusi atlikti bendrovė nesusidorojo su užduotimi.
„Profesionalūs statybininkai ir lūšną gali paversti rūmais. Šio daugiabučio būklė nebuvo tragiška, tačiau bendrovė „Baltijos brasta“ nesugebėjo visko atlikti be klaidų“, – mano J. Antanaitis.
Statyti naują – lengviau
Statybų ekspertas, defektologas Česlovas Ignatavičius, anksčiau vadovavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros instituto moksliniams tiriamiesiems darbams, priminė, kad konkursą atnaujinti daugiabutį laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė.
Anot jo, renovuoti nekokybiškai pastatytą namą – kur kas sunkiau, nei statyti naują, tad gyventojams galbūt derėjo pasirinkti daugiau patirties turinčius statybininkus. „Tačiau klaidas juk galima ištaisyti. Namą renovavusi bendrovė garantiniu laikotarpiu privalo pašalinti visus akimi pastebimus trūkumus. Svarbiausia, kad gyventojai patys nekištų nagų ir nesiimtų darbų, kurių atlikti negali“, – aiškino Č. Ignatavičius.
Ekspertas užfiksavo namo techninius parametrus prieš renovaciją ir po jos. Duomenys rodo, kad po remonto daugiabutyje sunaudojama kone perpus mažiau energijos. Pagal sunaudojamos energijos kiekį prieš namo renovaciją temperatūra butuose turėjo siekti 20-24 laipsnius, tačiau termometro stulpelis paprastai neperkopdavo 16-os. Apšiltinus namo sienas ir pakeitus inžinerinę sistemą, temperatūra būstuose pakilo iki 22 laipsnių.
Be to, anot Č. Ignatavičiaus, atsirado ir kitų teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, atlikus daugiabučio renovaciją, drėgmės kiekis ore jau atitiko keliamus reikalavimus, nors prieš tai rezultatai nedžiugino. Patalpose taip pat sumažėjo anglies dioksido koncentracija.
„Dabar gyventojai kvėpuoja tikrai daug švaresniu oru. Prieš renovaciją žmonės gyveno kone antisanitarinėmis sąlygomis“, – teigiamus pokyčius įvardijo Č. Ignatavičius.
