Lietuva prie įprastinės ginkluotės sutarties prisijungs po jos įsigaliojimo

Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad Lietuva prie adaptuotos Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties prisijungs po to, kai ji įsigalios. "Lietuva nuosekliai ir ryžtingai siekia dalyvauti visose svarbiose ir veiksmingose tarptautinėse ginklų kontrolės ir pasitikėjimo stiprinimo sistemose, kurios atitinka mūsų nacionalinio saugumo interesus ir prie kurių esame kviečiami prisijungti", - sakė Lietuvos prezidentas, kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 57-oje sesijoje Niujorke.

Prezidentas priminė, kad šiemet Lietuva pateikė oficialią paraišką prisijungti prie Atvirosios oro erdvės sutarties. "Taip pat sieksime prisijungti prie adaptuotos Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties, kai ji įsigalios ir taps atvira visoms Europos demokratinėms valstybėms", - pabrėžė V.Adamkus.

Iki šiol Lietuvos diplomatai pabrėždavo, kad Lietuva, spręsdama, ar prisijungti prie šiuos sutarties, paisys tik savo interesų, tačiau nebūdavo aiškiai pasakoma, ar apskritai Lietuva ketina pasirašyti šį dokumentą.

1990 metais tuometinės Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos (dabar - Organizacija, ESBO) iniciatyva pasirašyta ir 1999 metais atnaujinta sutartis nustato leistinų penkių įprastinės ginkluotės tipų - tankų, šarvuočių, artilerijos, kovinių lėktuvų ir sraigtasparnių - dislokavimo Europos regionuose skaičių, neviršijantį nustatytų ribų.

1990-ųjų metų sutartis buvo uždara, prie jos naujos narės negalėjo prisijungti.

Iš maždaug 30 valstybių, pasirašiusių adaptuotą sutartį, ją ratifikavo tik dvi - Baltarusija ir Ukraina. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė ratifikuoti sutartį Valstybės Dūmai.

Lietuva prisijungti prie sutarties galės tik po to, kai ją ratifikuos visos ją pasirašiusios valstybės.

Pastaruoju metu Rusijos atstovai reiškė nuogąstavimus, kad jei į NATO įstojusios Lietuva, Latvija ir Estija neprisijungs prie įprastinės ginkluotės sutarties, jose galėtų būti dislokuoti dideli ginkluotės kiekiai.

Sakydamas kalbą JT, prezidentas Valdas Adamkus taip pat pareiškė, kad Irako režimas privalo besąlygiškai įsileisti JT inspektorius ir sudaryti jiems sąlygas tęsti pradėtą darbą.

"O mes turime imtis visų priemonių, kad šis tikslas būtų pasiektas. Tai mūsų - tarptautinės bendruomenės - solidarumo ir vienybės išbandymas", - akcentavo Lietuvos vadovas.

Kalbėdamas apie šalių solidarumo svarbą ir veiksmingumą, V.Adamkus priminė apie prieš porą metų įkurtą "Vilniaus dešimtuką", į kurį susibūrė narystės NATO siekiančios šalys.

"Solidarumas ir tarpusavio parama mums labai padeda siekti mūsų tikslų. Tikimės, kad netrukus mūsų valstybės įsijungs į Europos Sąjungą ir NATO, įtvirtins regione bendrąsias vertybes ir sustiprins mūsų bendrą poziciją bei veiksmus kovojant su ateities iššūkiais", - kalbėjo prezidentas.

Savo kalboje jis taip pat pasveikino dvi naujas JT nares - Šveicariją bei Rytų Timorą. Dabar JT priklauso 191 pasaulio šalys.