Tarp žinduolių jie išsiskiria ne tik tuo, kad sugeba skraidyti, bet ir tuo, kad gali skraidyti visiškoje tamsoje. Mažieji šikšnosparniai orientuojasi aplinkoje bei gaudo vabzdžius skleisdami ultragarsą, tuo tarpu žmogus šių garso bangų negirdi.
Lietuvoje gyvena 14 šikšnosparnių rūšių. Dar vienos rūšies šikšnosparnį - ūsuotąjį pelėausį buvo pavykę aptikti tik vieną kartą šalia Biržų esančioje Karvės oloje.
Kaip BNS pasakojo Verkių regioninio parko specialistė Rita Mikailienė, vienos šikšnosparnių rūšys Lietuvoje gyvena ištisus metus, kitos, panašiai kaip paukščiai, žiemą praleidžia šiltesnio klimato kraštuose. Migruojančios rūšys Lietuvoje išbūna nuo balandžio pradžios iki rugsėjo pabaigos.
Lietuvoje šikšnosparniai poruojasi nuo rugpjūčio mėnesio per visą rudeninės migracijos laikotarpį, o kai kurios rūšys ir per visą žiemojimo laikotarpį. Jauniklių šie žinduoliai susilaukia birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Jaunikliai pradeda skraidyti ir tampa savarankiškais maždaug po 5 savaičių. Nuo lapkričio iki kovo mėnesio - šikšnosparnių žiemos miego laikotarpis.
Verkių regioniniame parke iki šiol aptiktos 9 šikšnosparnių rūšys.
Pasaulyje jau aprašyta apie 1 tūkst. šikšnosparnių rūšių ir kasmet atrandamos naujos rūšys.
Šikšnosparnių šeimoje yra ir didelių, ir labai mažų žvėrelių. Mažiausias pasaulyje žinduolis yra kamaninis šikšnosparnis, gyvenantis Tailande. Jo kūno ilgis yra 3 centimetrų, o kūno masė tiktai 2 gramai. Didžiausių šikšnosparnių kūno ilgis būna 40 cm, kūno masė apie 1,5 kilogramai, o atstumas tarp sparnų tarpgalių - iki 2 metrų.