Kad egzotiniai vaisiniai augalai gerai jaustųsi ir augtų, reikia juos pažinti ir sudaryti augimui tinkamas sąlygas. Jie skirstomi į dvi grupes - visžalius ir lapus metančius. Visžaliai auga, o kai kurie net žydi ir dera visus metus. Jie visuomet prižiūrimi beveik vienodai, tačiau yra šioks toks ramybės periodas, kai laistoma mažiau ir netręšiama. Namuose neblogai auga citrusiniai augalai, kavamedžiai, avokados, lokvos, feichojos, melionmedžiai, alyvmedžiai, lauramedžiai, pasifloros ir panašiai.

Antrajai grupei priklauso viduriniosios klimato juostos vaismedžiai - obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, taip pat iš truputį šiltesnių kraštų kilę abrikosai, persikai, vynuogės, figmedžiai, granatai ir kiti. Jie rudenį numeta lapus ir žiemą ilsisi - bent 2-3 mėn. (nuo gruodžio iki vasario) laikomi vėsiai (ne daugiau kaip 8-10oC šilumos). Kai augalai be lapų, jiems šviesa nebūtina.

Dėl poreikio šviesai augalai skirstomi į šviesamėgius ir pakenčiančius paunksmę. Pirmai grupei priklauso figmedžiai, granatmedžiai, apelsinmedžiai, mandarinmedžiai, obelys, kriaušės, abrikosai, persikai, vynmedžiai. Paunksmę pakenčia lokvos, citrinmedžiai, kavamedžiai, arbatkrūmiai, lauramedžiai, o persimonams (churma) patinka šviesūs, bet ne saulėti kambariai.

Labai svarbi ir oro drėgmė. Figmedžiai, granatmedžiai, laurai, persikai, abrikosai, vynmedžiai, apelsinmedžiai neblogai auga net ir tuomet, kai oras kambaryje sausas, o netoliese radiatorius. Iš drėgnųjų subtropikų ir tropikų kilusius citrinmedžius, kavamedžius, avokadas, feichojas būtina kasdien nupurkšti.

Figmedis, avokada, persimonas, kavamedis geriausiai auga, kai laistoma gausiai, o vynmedis, lokva, granatmedis, feichoja saikingai laistomi visus metus, jie lengvai ištveria sausras. Nuo drėgmės pertekliaus šaknys supūva ir augalai gali žūti. Kai drėgmės nepakanka, pradeda kristi užuomazgos, medelis lėčiau auga.

Vaismedžiai auginami moliniuose, plastikiniuose ir mediniuose induose. Jauniems tinka 25-30 cm skersmens ir tokio pat gylio vazonai. Suaugusiems augalams reikia didelių indų. jeigu persodinimo metu nesužeidžiamos šaknys, jų nereikia nupjauti arba patrumpinti, sodinama į 5-10 cm platesnį vazoną. Jeigu šaknys apipuvusios ir jas reikia išpjaustyti, augalui dažniausiai užtenka to pačio indo - pakeičiama tik žemė. Dugne dedama vazono šukė, ant viršaus užberiama apie 2 cm skersmens akmenukų arba stambaus žvyro.

Vazonuose auginamiems vaismedžiams labiausiai tinka vidutinio sunkumo ir neutralios reakcijos priesmėlis su daug humuso. Galima patiems pasigaminti velėninės, lapinės žemės arba komposto ir švaraus upės smėlio (2:1:0,5) mišinį.

Persodinamų augalų šaknys perkeliamos kartu su žeme, reikia stengtis jų nesužeisti. Jeigu šaknys priaugusios prie vazono sienelių, sulinkusios ir persipynusios, jos apkarpomos. Sodinama vazono centre tokiu gyliu, kaip augo anksčiau, žemė aplink gerai suspaudžiama. Jeigu šaknys apkarpomos, reikėtų išgenėti ir vainiką. Jauni augalai persodinami kasmet, suaugę - kas 3-5 metai arba rečiau. Nebūtina visą gyvenimą persodinėti į vis didesnius ir platesnius vazonus. Suaugusiam derančiui medeliui užtenka 50-60 cm skersmens vazono. Jeigu jį išaugo, nebepersodinėkite, bet kasmet pakeiskite viršutinį 10-15 cm žemės sluoksnį ir formuokite vainiką.

Vegetacijos pradžioje mineralinėmis trąšomis tręšiama kas 14, kai sulapoja - kas 10 dienų. Jeigu vazonas mažas, o augalas didelis, jį reikia tręšti dažniau.

Šaltinis
Virtualus sodo žurnalas www.rojaussodai.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją