Ypač didelę paklausą turi operacinėse ar reanimacijos skyriuose dirbusios medicinos seserys. Iš visų reikalaujama tam tikro vokiečių kalbos mokėjimo: pavyzdžiui, statybininkų žinios šioje srityje gali būti beveik minimalios, tačiau medicinos seserims vokiečių kalbą reikia mokėti neblogai.
Labai akcentuojamas norinčių dirbti užsienyje amžius - dažniausiai tai turi būti ne vyresni kaip keturiasdešimties metų žmonės. Kauno darbo biržoje užpildytos anketos siunčiamos į Vokietijos įdarbinimo agentūras. Pastarosios ieško darbdavių, kurie kandidatams Lietuvoje pasiūlo sudaryti legalias darbo sutartis. Stažuotė trunka iki pusantrų metų.
Lengviausiai užsienio šalyse gali įsidarbinti kompiuterių programuotojai. Šių specialistų per Lietuvoje veikiančias darbo biržas ypač aktyviai ieško vokiečiai, taip pat suomiai ir portugalai.
Kauniečiams suteikiama mažai galimybių
Rinkos analitikų duomenimis, nedarbo lygis Kaune nėra aukštas. Didžiausias nedarbas Lazdijų rajone (21 procentas), Akmenės (20,9), Šalčininkų (20,4) rajonuose. Mažiausia - Prienų ir Kėdainių rajonuose (apie 7,5 procento). Kaune nedarbo lygis siekia šiek tiek daugiau nei 8 procentus.
"Atsižvelgdama į teoriškai neblogą užimtumo koeficientą mieste, darbdavių užsienyje ieškanti respublikinė Darbo birža Kaunui skiria mažiau dėmesio nei kitiems šalies regionams",- sakė B.Jančauskienė.
Naudojantis Kauno darbo biržos paslaugomis yra galimybė įsidarbinti ir Švedijoje. Tačiau ta galimybė labai menkutė. Neseniai į Švediją buvo pasirengusi išvykti gydytojų ir medicinos seserų grupė. Tačiau netikėtai užsieniečiai atsiuntė papildomą reikalavimą: mokėti ne tik anglų, bet ir švedų kalbą. Lietuvių grupė iširo.
"Radome ir švediškai kalbantį medicinos specialistą, tačiau ir jam dar nepavyksta susitvarkyti darbo sutarties", - pasakojo B.Jančauskienė. Anot jos, su švedais bendrauti labai sudėtinga, nes jų reikalavimai ne visada aiškūs.
Kur kas lengviau šioje šalyje gauti sezoninį darbą. Tai sodų ravėjimas, vaisių skynimas, šiltnamių priežiūra. Pasak Kauno darbo biržos specialistės, šiuos darbus pasiryžusiems dirbti žmonėms švedai nekelia ypatingai aukštų reikalavimų.
Pastaruoju metu Lietuvos darbo rinka pradėjo domėtis airiai. Jie pageidauja maisto ruošimo specialistų, padavėjų, pardavėjų, sodininkų, gyvulininkystės, agronomijos specialistų, žemės ūkio technikos mechanikų, statybos inžinierių, architektų.
Besąlygiškai reikalaujama, kad kandidatai turėtų specialybę patvirtinančius diplomus, darbo stažą ir gerai mokėtų anglų kalbą. Kol kas į Airiją iš Kauno išvažiavo dirbti tik vienas jaunas kepėjas. Pasak jo, darbo ir gyvenimo sąlygomis šioje šalyje galima tik džiaugtis.