Švedai irgi įspėja apie Baltijos šalių ekonomikos perkaitimą (atnaujinta)

Švedijos laikraštis „Dagens Industri“, rašantis apie ekonomiką, piešia niūrią Baltijos šalių ateitį ir teigia, kad Švedijos bankai turėtų elgtis atitinkamai, rašo DELFI.ee. Laikraštis rašo, jog Švedijos bankai SEB ir „Swedbank“ į ugnį pila žibalo ir taip „perkaitina“ Baltijos šalių ekonomiką.

„Jeigu Švedijos bankai ir toliau elgsis kaip godūs komerciniai bankai, jie Baltijos bankus atves prie ekonominės katastrofos. Jie galėtų elgtis kaip centriniai šalių bankai, kurie kontroliuoja pinigų dalinimą“, - rašoma laikraštyje.

Anot laikraščio, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikos primena „kazino ekonomiką“, kuri vyravo Švedijoje devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, o 1990 m. baigėsi baisiausia krize per paskutinius 70 metų.

Tuo tarpu „Hansabanko“ finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas teigia, kad išvados apie Lietuvos ekonomikos perkaitimą yra perdėtos, tačiau 2006 metais išryškėjusių nesubalansuoto augimo požymių ignoruoti taip pat negalima.

Tai visų pirma apima augančią infliaciją, sparčiai didėjantį einamosios sąskaitos deficitą bei augančią disproporciją tarp produktyvumo ir darbo užmokesčio augimo, rašoma banko pranešime spaudai.

„Lietuvoje ekonomika šyla. Optimizmas, augančios privačių asmenų bei verslo pajamos dažnai sąlygoja nepamatuotą vartojimą bei plėtrą. Peršasi išvada, kad 7,5 proc. BVP augimas nemaža dalimi vyksta skolos sąskaita, o skolas paprastai reikia grąžinti“, – sakė T.Andrejauskas.

„Jei mes nenorime, kad Lietuvoje susikurtų prielaidos pasikartoti Latvijos scenarijui, jau dabar turime teisingai suvokti vykstančius procesus šalyje bei numatyti veiksmus, kaip išvengti galimo ekonomikos perkaitimo. Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar patys valdysim situaciją, ar visgi lauksime, kol neigiamos tendencijos įsismarkaus, ir kažkas iš šono neiškentęs nurėš Lietuvos reitingus“, - pabrėžė ekspertas.

G.Kirkilas: iššūkiams reikia ruoštis

Tuo tarpu pirmadienį ES biudžeto ir finansinio programavimo komisarė Dalia Grybauskaitė sakė, kad jau pernai Europos Komisija buvo pateikusi pastabų Lietuvai dėl būtinybės daugiau dėmesio skirti mokslui, studijoms ir inovacijoms, suteikti daugiau laisvių darbo jėgos lankstumui ir judėjimui, subalansuoti darbo užmokestį ir darbo našumą.

„Šie visi elementai atitinka tas grėsmes, kurias ekonomistai vadina perkaitimo požymiais. Aišku, svarbiausia problema ir pastabos – dėl infliacijos augimo ir priemonių ją valdyti nebuvimo", – tvirtino D. Grybauskaitė, paklausta, ar gresia Lietuvai ekonomikos perkaitimas.

Tačiau ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas tvirtino, kad kalbėti apie Lietuvos ekonomikos perkaitimą negalima.

„Būtent į tas sritis mes ir koncentruojamės, žinome šias pastabas. Tuo tikslu (užkirsti kelią galimam ekonomikos perkaitimui – DELFI) mes susitikinėjame ir su ekspertais, ir aš asmeniškai. Ruoštis visiems galimiems iššūkiams reikia", – sakė G. Kirkilas.