Ikivedybinė sutartis – tai pasirašytas ir notaro patvirtintas susitarimas, kuriuo numatoma, kaip pora spręs finansinius savo santuokos klausimus.
Už:
· Tai nereiškia, kad pora tikisi skyrybų.
· Reikia pripažinti finansinių klausimų svarbą.
· Tai gali išsaugoti šeimos ryšius bei paveldimumą.
· Jeigu būsimas sutuoktinis nepasirašo, tai geriausia išsiaiškinti dar iki vedybų.
· Galima numatyti finansinę vaikų iš ankstesnių santuokų apsaugą.
· Apsaugomas asmeninis ir verslo turtas, įgytas iki santuokos.
· Prieš vedybas išaiškėja finansiniai poros lūkesčiai.
· Sutariama, kokį turtą sutuoktinis nori perleisti vaikams ar kitiems šeimos nariams savo mirties atveju.
· Skyrybų atveju išvengiama ginčų dėl turto ir finansų.
Prieš:
· Sutartis gali būti laikoma negaliojančia, jeigu neužregistruojamas visas turtas arba jeigu yra apgavystės, prievartos, nesąžiningumo įrodymų arba pasirašymo metu vienas iš partnerių nebuvo tinkamai atstovaujamas.
· Jos yra neromantiškos.
· Pasirodo, kad partneriams trūksta pasitikėjimo vienas kitu.
· Tarp sutuoktinių gali sukelti pagiežą.
· Atrodo, kad trūksta įsipareigojimo partneriui visam gyvenimui.
Vedybinės sutartys egzistuoja jau tūkstantmečius. Pavyzdžiui, XIX amžiuje, prieš tai, kai 1848 m. JAV buvo priimtas Ištekėjusių moterų nuosavybės aktas, sutartys buvo reikalingos visoms JAV moterims. Iki tol, kol priimtas aktas netapo įstatymu, viskas, kas priklausė moteriai ar ką ji paveldėjo, buvo perduodama jos vyrui. Jeigu jis mirdavo arba jie išsiskirdavo, ji galėjo prarasti viską.
Jeigu svarstote galimybę sudaryti ikivedybinę sutartį, svarbu atminti tris dalykus:
1. Aptarkite sutarties galimybę ankstyvoje santykių stadijoje. Nelaukite, kol būsite pasirengę žengti prie altoriaus.
2. Būkite sąžiningi. Nemėginkite slėpti savo minčių, jausmų ar turto.
3. Nusisamdykite atskirus advokatus, kad abu būtumėte tinkamai atstovaujami.
