„Kada vestuvės?"
Nepajuokite savo mažojo Romeo. Pagalvokite, argi juokinga, kad vienas žmogus myli kitą. Visose situacijose mažylis tikisi tėvų supratimo ir atjautos. Jokiu būdu negalima erzinti vaiko, būtina tai uždrausti daryti ir kitiems. Suteršti jausmus labai lengva, o sužeistos širdies žodžiais jau neužgydys!
Nereikia mėginti įtikinti vaiko, kad jo jausmai nerimti. „Kas per kvailystė! Niekai!" - panašios frazės rodo, kad vaikas nėra rimtai vertinamas. Negalima aptarinėti vaiko jausmų su kitais, pašaliniais žmonėmis. Jei mažylis pasidalijo savo jausmais su jumis, nereiškia, kad savo paslaptį jis ketina paversti visų nuosavybe. Vaikas pasitiki jumis, o įstūmę jį į keblią padėtį lengvai galite prarasti šį pasitikėjimą.
Kai kurie tėvai puola į kraštutinumus, kurstydami vaiką „suaugusiųjų" klausimais: „Dabar, kaip sąžiningas žmogus, privalai vesti. Esi pasirengęs?", arba „Įdomu, už kokius pinigus jūs gyvensite?" Šitaip užmušama romantika.
Už devynių spynų
Atsakydami į vaiko prisipažinimą papasakokite jam savo darželio meilės istoriją ir išvysite vaiko akyse dėkingumą. O vaikiškas romanas tegul sau rutuliojasi, tegul mažylio gyvenimas bus kupinas jausmų.
Galiausiai svarbiausia: neuždrauskite vaikui mylėti. Ankstyvoje vaikystėje žmogus turi tik vieną informacijos apie save šaltinį - artimųjų požiūrį į jį. Iš daugybės epizodų ir svarbių žmonių reakcijų susiklosto mažylio savęs vertinimas, lemiantis tolesnį jo gyvenimą. Gėdindami ir bausdami negalėsite uždrausti jausmų, tik išmokysite juos slėpti. Ir tada jau nieko nebesužinosite apie sūnaus asmeninį gyvenimą!
