Pastaruosius mėnesius jis gyvena ne tik Rusijos sostinėje, bet ir lankėsi gimtajame Archangelske, Vakarų Europoje. V. Uspaskichas, dėl kurio neseniai buvo paskelbta tarptautinė paieška, sako esąs tikras, kad Rusijos sostinėje jo nepavyks sulaikyti.

Nuo pavasario aktyviai Lietuvos politiniame gyvenime nebedalyvaujantis ir Maskvoje jau kelis mėnesius gyvenantis V. Uspaskichas dabar vargiai primena buvusį ūkio ministrą, Seimo narį, valdančiosios partijos lyderį ir vieną įtakingiausių mūsų šalies politikų.

Parengęs gynybos strategiją ir, pasak jo, necivilizuotai dirbančių mūsų šalies teisėsaugininkų demaskavimo planą eksministras žada sugrįžti į Lietuvą. O kol kas V. Uspaskichas šaiposi iš pareigūnų, kuriems esą nepavyksta rasti jo, gyvenančio deklaruotame bute ir visiškai nesislapstančio.

Kalbėdamas apie paskelbtą tarptautinę paiešką, abejones dėl DP finansinės veiklos, jam metamus kaltinimus ir Lietuvos politikus, eksministras nevengia ir keiksmažodžių, neretai prasprūsta ir vienas kitas rusiškas žodis, nors jis tikina, kad iki šiol net pinigus skaičiuoja lietuviškai.

Tiesa, buvęs „darbiečių“ vadovas sako, kad jam veiklos ir dabar pakanka, - reikia tvarkyti verslo reikalus, rūpintis neseniai Maskvoje atidarytu prekybos centru ir dar pora naujų projektų. Susitarti dėl pokalbio su V. Uspaskichu darbo dieną nelengva – laiką ir vietą tenka derinti prie jo susitikimų. Be to, eksministras sako ruošiantis gynybos strategiją ir planuojantis demaskuoti neprofesionalų Lietuvos teisėsaugininkų darbą.

Tvirtina DP buhalterija nesirūpinęs

- Dabar daugiausia verslu užsiiminėju. Atidariau prekybos centrą, kuriu dar vieną projektą. Nemažai dėmesio skiriu gynybai. Aš – kaip aš, galėsiu apsiginti, bet man labai svarbu, kad ir partija apsigintų. Reikia priversti Lietuvos teisėsaugą dirbti teisiniais, civilizuotais metodais ir tada subliukš visi kaltinimai.

- Kaip įsivaizduojate civilizuotus metodus? Kodėl tie, pagal kuriuos mūsų pareigūnai dabar dirba, jums nepatinka?

- Galvoju, kad Europos valstybėje kaltinamasis turi mažų mažiausiai teisę į gynybą. Mano advokatui iki šiol nedavė sprendimo, dėl kurio esu paieškomas. (Jau po šio pokalbio Generalinė prokuratūra leido V. Uspaskicho advokatui Vytautui Sviderskiui susipažinti su jo klientui pareikštais įtarimais – DELFI). Todėl nepasitikiu Lietuvos teisėsauga, turiu tam pagrindo. Man užteko pamatyti, kaip padarė kratą, – nesilaikydami teisinių procedūrų, neįleisdami partijos vadovybės. Tai ko jie norėjo – tiesą surasti ar kažką pakišti? O paskui kalba, kad po kėdėmis surado kažkokių popierių, susijusių su finansais. Jo, Uspaskichas po kėdėmis laiko popierius... Nežinau, kokie tai popieriai. Kalbu remdamasis tuo, ką sakė mačiusieji kratą.

- Kodėl tuomet neatvažiuojate į Lietuvą susipažinti su rastais dokumentais?

- Manęs niekas oficialiai nekvietė.

- Manote, kad šitoje byloje esate pagrindinis taikinys?

- Aišku.

- Kodėl?

- Bijo. Patys nesugeba nieko daryti, tai bijo tų, kurie sugeba.

- Kam galėjote užkliūti?

- Daug kam. Nuo tada, kai atėjau į valdžią, puolimas prieš mane nebuvo nutrūkęs. Mūsų reitingai iš karto pradėjo augti, nes mes darėme teisingus žingsnius. Aišku, kad daug kam kliuvome, – kas norės pasitraukti nuo lovio?

Partijos vadovas yra partijos vėliava, jis neužsiima buhalterija. Ir aš to nedariau, todėl negalėjau apgaudinėti. Iš spaudos, nors tai ir nėra dokumentas, sužinojau, kad esu kaltinamas apgaulingos buhalterijos vedimu ir klaidingų duomenų pateikimu Vyriausiajai rinkimų komisijai bei Mokesčių inspekcijai. Nė su vienu pareigūnu iš tų institucijų nebendravau, todėl fiziškai negalėjau pateikti apgaulingos informacijos. Pagal įstatymą DP vadovas gali būti atsakingas už tai, vadinasi, mane galima nubausti nebent už neveikimą, buhalterijos nevedimą.

Buhalterė, kuri dirba DP būstinėje, - Marina, pavardės nežinau, ji irgi viską tvarkingai tvarkė. O jie paėmė kažkokį infiltruotą žmogų kažkokioje įmonėje. Prie ko čia partija? Ji ne partijos buhalterė.

Ar neteisėta buhalterija yra toks pažeidimas, dėl kurio reikia ieškoti? Ar tai yra toks pažeidimas, dėl kurio reikia mane uždaryti?

„Knyga nebus kerštas“

- Kada žadate grįžti į Lietuvą?

- Kai sukursiu gynybines pozicijas. Kol buvau Lietuvoje, manęs niekas neieškojo. Atsitiktinai būtent tuomet mūsų šeimą ištiko nelaimė, todėl aš atsidūriau Rusijoje. Bet aš galėjau būti ir Amerikoje ar kitoje valstybėje. Man užteko sužinoti, kaip buvo padarytos kratos. Todėl priėmiau sprendimą – kur bebūčiau, ištrauksiu juos į tarptautinį lygį, parodysiu, kad Lietuvos teisėsauga dirba neteisėtais metodais.

Teisėsaugininkai padarė per daug klaidų. Pranešiu Briuseliui, kad, kai atvyksiu, mane pasitiktų gynėjai ir mane gintų. Lietuva turės rimtai padirbėti, kad įtikinti, jog aš kuo nors kaltas.

- Žadate kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą?

- Dabar nesakysiu visų savo planų. Bet Lietuva turės įrodinėti, o įrodyti nėra ko. Tarptautiniame lygyje taip paprastai nepasakysi, kad Uspaskichas kaltas. Reikia dokumentų, o jų nėra.

- Kokio dydžio kompensacijos prašytumėte iš Lietuvos?

- Man nereikia jokių kompensacijų. Aš kovoju už tiesą. Noriu, kad mano atvejis būtų pamoka teisėsaugai, kuri falsifikuoja bylas. Noriu apginti paprastus Lietuvos žmones. Jei neginsite demokratijos, ji bus jums kaip kryžius.

- Ar jūsų gynybos schemoje bus informacijos apie kitus Lietuvos politikus? Žadėjote pradėti rašyti knygą, gal joje pateiksite tokių faktų?

- Knygos nereikia sieti su šita byla. Ten kažkas išsigandęs jau į kelnes pridarė, o aš net nepradėjau rašyti. Nėra kada, tingiu. Bet reikės rašyti, nes susidomėjimas Lietuvoje didelis. Apmečiau, kas galėtų būti knygoje. Kol kas rašau pats.

Žodis „kerštas“ man nepatinka. Noriu, kad visi sužinotų tiesą, aš nekerštauju. Greičiausiai jau nebesugrįšiu į aktyviąją politiką, man bijoti nėra ko. Bet galvoju, kad Lietuvos istorijai reikalingi tikri faktai – kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuva, kas ir kaip tame dalyvavo, kiek ten buvo sąžinės, politikos, kas kam buvo naudinga. Nenoriu pakenkti. Gal žmonėms, kurie skaitys tą knygą po 10, 20 ar 100 metų, kai kurie faktai gal bus naudingi.

„Kaip jie gali mane suimti Maskvoje?“

- Ar turite gimtosios Rusijos pilietybę?

- Neturėjau ir neturiu. Kaip ir kiti, turėjau Sovietų Sąjungos pilietybę, užsienio pasą, nes buvau išvykęs į užsienį. Pagal tą pasą Maskvoje esu įsigijęs butą. Lietuvišką pasą gavau tik 1993 metais, o turėtą sovietinį atidaviau.

- Gal ketinate prašyti politinio prieglobsčio?

- Dabar dirbu su advokatais. Advokatai nagrinėja visas galimybes;. Turiu metinę vizą. Generalinei prokuratūrai pranešiau: girdėjau, kad manęs ieškote. Jei ką, nereikia ieškoti, aš esu čia ir nesislapstau.

Stengiuosi nebendrauti su žiniasklaida. Bendrauju tik kai man suteikia tiesioginį eterį. Pasakiau per televiziją prokuratūrai, kur Maskvoje gyvenu, - savo bute, kurio adresas yra nurodytas Mokesčių inspekcijai pateiktoje deklaracijoje. Butas įregistruotas mano vardu, ne kažkur kosmose. O per televiziją prokuroras aiškina, esą nežino, kur aš esu. Ar tai ne šou? Ar jie nejuokina Europos ir Lietuvos žmonių? Ar aš slapstausi? Matote, sėdite su manimi. Ar mes kokiame nors pogrindyje? Nueikite, paklauskite milicininko, ar ieško Uspaskicho?

Štai, atvyko žurnalistai iš Lietuvos, nuvažiavome pas mane į namus, į prekybos centrą, į pirtį, į Raudonąją aikštę, Arbatą. Priėjau prie milicininko, bet manęs niekas neima.

- Ar DP reikalais rūpinatės?

- Beveik ne. Jei man skambina ir paklausia, reikia suvesti kažkokius galus ar dar ko nors, patariu. O šiaip stengiuosi nesikišti. Kam trukdyti? Dabar vadovaus buvęs ministras (Kęstutis Daukšys – DELFI), turėjęs savo verslą, tikiuosi, kad jis bus neblogas administratorius.

- Nesiūlėte partijai vėl imtis formuoti valdančiąją daugumą?

- Po rinkimų sakiau, kad nereikia skubėti į valdžią, bet kai kas labai norėjo. Viktoras Muntianas rinkimų naktį sako: reikia eiti pas Algirdą Brazauską ir atsiklaupti, kad jis mus priimtų ir kurtume koaliciją. Tada pasakiau: ne, gerbiamieji, nenorėčiau, kad jūs ateityje formuotumėte partijos politiką.

- Kokie dabar jūsų santykiai su V. Muntianu?

- Jokie. Nenoriu įžeisti, bet priminsiu vieną Biblijos personažą – su Judu nenoriu bendrauti.

- Kaip įsivaizduojate savo ateitį?

- Esu pasaulio žmogus, demokratiškas. Dėsiu visas pastangas, kad Lietuvoje demokratija irgi nugalėtų. Stalinizmas bus išgyvendintas. Lietuvai garbės nepridės tai, kad aš, nors ir rusas, kitoje valstybėje ieškau teisinės pagalbos nuo Lietuvos teisinio nihilizmo. Puikiai suprantate – man neįteiktas joks šaukimas. Jie nesikreipė per Rusijos prokuratūrą. Manau, kad bijo manęs, nenori, kad aš būčiau Lietuvoje. Su manimi jų reitingai labai maži būna.

- Pagalvojate, kad jus vis dėlto gali sulaikyti?

- O kaip jie gali mane suimti Maskvoje? Jie neturi teisės veikti Maskvoje be Maskvos teisėsaugos institucijų. Jei vis dėlto susitars, jūs pirma stovėsite prie prokuratūros bei mano kameros ir klausite, ką vis dėlto Uspaskichas padarė. Kai mane suims, turės tai pasakyti. Galai vis tiek kada nors išlįs. Jei suims ir parsiveš, jiems bus daugiau problemų nei dabar.

Su dukromis matytis negali

- Kaip atrodo paprasta jūsų diena Maskvoje?

- Pastaraisiais mėnesiais atradau gyvenimą be politikos, šnipinėjimo, savo kaip viešo asmens nelaisvės. Taip gyvendamas kaip aš anksčiau degraduoji, atsilieki, nežinai, kas vyksta, nematai kito gyvenimo. Mano nelaisvė Lietuvoje buvo labai didelė. Kai kurių Seimo narių pavardžių net baigiantis kadencijai nežino, o mane žinojo nuo pat pirmos dienos. Esu spalvinga asmenybė, todėl man buvo sudėtinga gyventi. Lietuva, galvojate, nieko nepraras, jei nebus Uspaskicho?

Maskva – toks megapolis, kuriame miegui lieka mažai laiko. Įdomiai leisti laiką čia galima 24 valandas per parą – teatrai, kino teatrai, įvairūs renginiai, susitikimai. Kol kas man neužtenka laiko išnaudoti visas Maskvos teikiamas galimybes. Deja, esu ligotas žmogus – darboholikas. Dėl to yra ir privalumų, ir trūkumų. Toks esu nuo kokių 1993-1994 metų. Mano sekretorės visada dviem pamainomis dirba, kaip ir aš. Net čia du vairuotojus turiu – kol vienas dirba, kitas ilsisi. Pats už vairo sėdu šeštadieniais ir sekmadieniais. Turiu tris mašinas, bet paprastai važinėju visureigiu „Land Cruiser“.

Lietuvoje turėjau asmens sargybinį, o čia man jo nereikia. Mane mažai kas pažįsta. Taip malonu vaikščioti gatvėmis... Matyt, viduje turiu populiarumo kompleksą. Aš pats nebuvau nuėjęs į parduotuvę kokius penkerius metus. Tas, kuris serga žvaigždžių liga, eina į viešumą, jam to reikia. O aš Lietuvoje po susitikimų su gyventojais pirmas išvažiuodavau. Toks bendravimas sekina, atima daug energijos. Aš žvaigždžių liga jau persirgau. Man Lietuvoje laisvai gatvėmis vaikščioti neįmanoma, į parduotuvę, teatrą nueiti sudėtinga, galėjau būti tarp politikų – Prezidentūroje ar Seime, kur tokie susibėgimai būdavo. Nesakau, kad šitie veidai nereikalingi, bet norisi naujo bendravimo. To anksčiau nebuvo. Šitas susidorojimas man atvėrė akis į kitą gyvenimą.

- Gal planuojate verslą po truputį perkelti į Rusiją?

- Ne, neperkelsi juk gamyklų ir žmonių. Parduoti neapsimoka. Už tuos pinigus, kuriuos gausi Lietuvoje, tik dešimtadalį čia nupirksi. Kam to reikia? Dabar gailiuosi, kad mano investicijos buvo per daug sukoncentruotos Lietuvoje, Kėdainiuose. Bet tai yra įrodymas, kad aš patriotiškai, su gerais jausmais žiūrėjau į Kėdainius, kur dabar esu apšmeižtas ir apipurvintas. Kiekvienas litas, investuotas Vilniuje ar Maskvoje, man būtų atnešęs dešimt kartų daugiau naudos.

- Pastaraisiais mėnesiais žiniasklaidoje buvo nemažai rašoma apie jūsų santykius su keliomis moterimis, buvo netgi svarstoma, ar jūsų santuokai neiškilo grėsmė. Ar jūs pats neturite minčių skirtis?

- Aš – ne.

- O žmona?

- Spaudoje buvo padėtas geras pagrindas tam, kad viskas taip įvyktų. Esu dėkingas Jolantai, kad ji nepasidavė tokiai provokacijai. Esu kaltas, kad neapsaugojau žmonos ir vaikų nuo tokio purvo ir pažeminimo. Juos myliu ir mylėsiu. Nesvarbu, kas atsitiktų, mano požiūris į šeimą tikrai nepasikeis.

Jolanta buvo pas mane atvažiavusi. Dukros manęs negali aplankyti, nes neišleidžia – reikia tėvo sutikimo, o jį galima suforminti tik Lietuvoje. Su dukromis pasikalbame telefonu. Tai yra eilinė mūsų teisėsaugos institucijų provokacija, kad būtų pakenkta ir šeimai. Tai yra rimtas pažeidimas – apribota galimybė matytis su vaikais.

- Negi visos istorijos apie jūsų ryšius su dailiąja lytimi buvo ištisas pramanas?

- Ar kas nors atsiprašė Andželikos Filipovič, kai galiausiai pasirodė teisinga informacija, kad ji butą įsigijo už skolintus pinigus? Norėjo viską kuo skaudžiau padaryti. Negi Mokesčių inspekcija negalėjo per vieną dieną visko patikrinti ir duoti paneigimą? Galėjo, bet ne, reikėjo šou... Visos tos institucijos dirba kartu.

Kai pas mane lankėsi televizijos žurnalistų komanda, jiems mobiliuoju telefonu atėjo žinutė apie Olgą Krasilnikovą. Peržiūrėjau savo telefono adresų knygelę. Joje Olgų gal penkios ar aštuonios. Tokios pavardės nežinojau. Tada susiskambinau su viena, kita, ir pataikiau ant šitos. Mes susipažinome lėktuve, o paskutinį kartą matėmės daugiau nei prieš metus. Ji buvo ištekėjusi už lietuvio, paskui išsiskyrė. Vėliau paprašė padėti gauti vizą. Paskambinau Rimantui Šidlauskui (Lietuvos ambasadorius Rusijoje – DELFI), tuo viskas ir baigėsi. Galų gale tas butas yra net ne jos, o motinos.

Gyvena šalia „Gazprom“ būstinės

Iš viso V. Uspaskichui Maskvoje priklauso trys jo vardu registruoti butai. Eksministro tikinimu, tai yra vieninteliai jam priklausantys būstai – registruotu kitų vardu esą neturi. Vienas butas buvo nupirktas JAV studijuojančiai dukrai, tačiau kadangi ji, jau baigusi universitetą, šiuo metu dirba Vašingtone ir ketina mokytis magistrantūroje, šis būstas buvo 10 metų išnuomotas.

Varšuvos plente esančiame daugiau nei 70 kvadratinių metrų ploto bute, pasak V. Uspaskicho, stovi septynios lovos, yra įrengtas kabinetas su reikiama biuro įranga, kad čia galėtų apsistoti atvykstantys „Vikondos“ atstovai.

Pats V. Uspaskichas gyvena bute Novočeriomuškinskaja gatvėje 24 aukštų name, pro kurio langus atsiveria vaizdas į Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ dangoraižį. Eksministro kaimynai čia – aukštas ir įtakingas pareigas einantys šios kompanijos darbuotojai.

Prestižine vadinama gatvė jungia Šverniko bei Nametkino gatves. Pirmojoje greta įvairiais laikotarpiais statytų daugiaaukščių stovi ir keli Maskvos valstybinio universiteto bendrabučiai, antrojoje įsikūrusi centrinė „Gazprom“ būstinė. Viename Novočeriomuškinskajos gatvės gale tebestovi kelių dešimčių metų senumo ne itin aukšti daugiabučiai, tačiau daugiau nei pusė jos kerta naujos statybos dangoraižių kvartalus.

Gatvės viduryje driekiasi plati žalia juosta, kurioje prisodinta medžių, gėlių, įrengti suoliukai. Ne vienoje vietoje čia tebeverda statybos. Į kai kuriuos kiemus gali patekti ne bet kas – čia įrengti apsaugos postai, asmeninės automobilių stovėjimo vietos. Prieš dešimtmetį pastatytas vadinamasis „Gazprom“ namas išsiskiria net iš šių dangoraižių – prie jo įrengtas didelis uždaras, kruopščiai prižiūrimas kiemas su vaikų žaidimo aikštele, šį pastatą dieną naktį stebi apsaugininkai.