Taigi norėdami apsaugoti savo vaikus nuo peršalimo ligų turėtume juos grūdinti, o ne saugoti nuo bet kokio aplinkos pasikeitimo. Žinoma, kad nuo kūdikystės stiprinami mažyliai yra atsparesni skersvėjams, drėgmei, orų permainoms. Tokie kūdikiai ramesni, geriau miega ir valgo, labiau domisi aplinka, rečiau susierzina. Be to, grūdinimo procedūros gerina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo organų veiklą, didina organizmo atsparumą infekcijoms, tonizuoja centrinę nervų sistemą. Ir nors vaikus, net kūdikius, galima pradėti grūdinti bet kada, vasara - ypač palankus tam metas.
Pradžioje - oro procedūros
Sveiką vaiką galima imti grūdinti bet kuriuo metų laiku. Svarbiausia tai daryti nuolat ir nuosekliai.
Oro procedūros - bene pačios paprasčiausios. Jau dviejų mėnesių kūdikis gali keletą minučių pabūti nuogas gerai išvėdintame 20-22 laipsnių temperatūros kambaryje. Nekenktų išnešti mažylį ir į lauką. Tik svarbu, kad nebūtų vėjo, o oro temperatūra - ne mažesnė nei 22 laipsniai. Kūdikį reikėtų saugoti ir nuo tiesioginių saulės spindulių. Pamažu ilginant buvimo lauke laiką jau po kelių mėnesių mažylis gerai jausis ir 18-20 laipsnių temperatūroje.
Kad vanduo teiktų malonumą
Vandens procedūros - tai tarsi antras grūdinimo etapas. Jau dviejų mėnesių mažylį galima pratinti prie vėsesnio vandens. Pirmiausia reikia 34-35 laipsnių temperatūros vandeniu suvilgyti rankšluostį ir aptrinti juo kūdikį. Tik paskui būtina vaikelį gerai nušluostyti. Vandens temperatūra kas antrą dieną mažinama vienu laipsniu, iki 27 laipsnių. Visa procedūra trunka 2-5 minutes. Ją daryti patariama 1-3 kartus per dieną.
3-4 mėnesių kūdikiams jau galima 28-29 laipsnių vandeniu apipilti čiurnas ir blauzdas. Vandens temperatūrą reikia mažinti kas savaitę vienu laipsniu. Po procedūros svarbu nepamiršti patrinti mažylio kojas rankšluosčiu, kad paraustų oda.
Sėkmingai ir nuolat grūdinamą vaiką, sulaukusį 9 mėnesių, galima apipilti vandeniu visą, išskyrus galvytę. Pradėjus šį etapą kambario temperatūra turėtų būti 20-22 laipsniai, o vandens - maždaug 36 laipsniai. Kas savaitę vandens temperatūrą reikia mažinti vienu laipsniu (iki 28). Tai, jog kūdikio organizmas toleruoja šią procedūrą, galima spręsti iš to, kad apipylus mažylį vandeniu jo oda pabąla, o šluostant - parausta. Jei odelė pamėlsta, tampa tarsi marmurinė, vadinasi, vanduo vaikui per šaltas arba jis netoleruoja procedūros. Todėl kitą kartą reikia apipilti jį šiltesniu vandeniu. Jei tai nepadeda, „dušą" keiskite trynimais rankšluosčiu.
Nuoseklumas ir gera nuotaika
Kūdikiai gerai jaučiasi, kai paisoma tam tikros dienotvarkės: pavyzdžiui, po pietų einama į lauką, po vakaro maudynių - miegoti. Pradėjus grūdinti vaiką tai reikia daryti kasdien ir panašiu laiku. Tada procedūra jam savaime taps įprastu dalyku. Aišku, jei kūdikis suirzęs, mieguistas, blogos nuotaikos, pirmiausia būtina jį nuraminti ir tik paskui grūdinti. Procedūras vertėtų nutraukti ir tuomet, kai mažylis suserga arba yra paskiepijamas. Jas vėl atnaujinti galima tik praėjus kelioms dienoms ir visiškai pasveikus.
Jei grūdinamas kūdikis verkia, bijo, nereikia to daryti prievarta. Galbūt mažyliui dar per šaltas vanduo, gal jis suirzęs ar alkanas. Todėl grūdinti vaiką patariama jaukioje aplinkoje, nuolat jį giriant ir kalbinant, mėginant sudominti mėgstamu žaislu. Svarbiausia, kad šios procedūros jam būtų malonios.
Kontrastinės vonelės
Nuolat grūdinamam penkių mėnesių kūdikiui galima daryti kontrastines kojų voneles. Į vieną dubenį įpilkite 37-38 laipsnių vandens, į kitą - 3-4 laipsniais vėsesnio. Paimkite mažylį už pažastų ir jo kojeles 1-2 minutėms panardinkite į šiltesnį vandenį, paskui 5-10 sekundžių - į vėsesnį. Procedūrą kartokite 3-5 sykius. Vėsaus vandens temperatūrą reikia palaipsniui mažinti iki 20-18 laipsnių, o kojeles mirkyti apie 20 sekundžių. Po procedūros jas būtina ištrinti sausu rankšluosčiu.
Maudynės ežere ar jūroje
Jei vaikas yra sveikas ir grūdinamas, net trijų mėnesių mažylį galima maudyti vandens telkinyje. Svarbiausia, kad vanduo būtų švarus, o jo temperatūra ne mažesnė nei 18-19 laipsnių. Iš pradžių geriau apšlakstyti kūdikio kojas ir rankas, jeigu jam patinka - galima išmaudyti. Tik paskui būtina mažylį gerai nušluostyti ir aprengti sausais drabužėliais. Metų sulaukę vaikai jau gali drąsiai (žinoma, tik prižiūrimi suaugusiųjų) braidžioti ir pliuškentis jūroje ar ežere.
Jei tėvai pastebi, jog jų atžalos lūpos pamėlo, oda pašiurpo, maudynes reikia nedelsiant baigti, o vaiką ištrinti rankšluosčiu, aprengti ir leisti pabėgioti, kad sušiltų. Puodelis šiltos arbatos gali padėti išvengti peršalimo.
