aA
„Mokiniai, kurie dar būdami mokyklos suole turi galimybę praktiškai, t. y. aktyviai veikdami, ugdyti savo verslumą, pasiekia geresnių rezultatų ir bendruose ugdymo dalykuose. (…) Taip pat tie mokiniai, kurie įkuria ir mokslo metais vysto jaunąsias bendroves, 3-5 kartus dažniau bando kurti savo verslą nei programoje nedalyvavę; taip pat programos dalyviai 20 proc. rečiau lieka be darbo ir 40 proc. dažniau užima vadovaujančias pozicijas“, − tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja „Junior Achievement Lietuva“ vadovė Andželika Rusteikienė.
Andželika Rusteikienė
© DELFI / Justinas Auškelis

Lietuvos „Junior Achievement“ yra jaunimo ekonominio, finansinio raštingumo ir verslumo ugdymo organizacija, kurios programas kasmet baigia apie 20 tūkst. mokinių.

Šiai organizacijai vadovaujanti Andželika Rusteikienė − verslo etikos ir įmonių socialinės atsakomybės praktikė, socialinių, verslo iniciatyvų sumanytoja, daugiau kaip dešimtmetį aktyviai skatinanti atsakingo ir etiško verslo kūrimąsi šalyje.

„Baigusi mokyklą stojau, − kaip buvo tuomet teisinga į teisę arba ekonomiką, − į vadybą. Ir pastaruosius 10 metų mane lydėjo fantastinė patirtis – dirbau tiek su tarptautinio, tiek Lietuvos kapitalo įmonėmis. Kiek nuostabių įmonių mes turime Lietuvoje! Bet ši patirtis, žinoma, buvo veikiama nuostabių vadovių, kurias turėjau; jų pasitikėjimo, jų atvirumo ir etiško verslo puoselėjimo“, − atvirauja pašnekovė.

„Į švietimo pokyčių procesus patekau tiesiog vedama intuityvaus jausmo. 2009 m. įstojau į tarptautinio verslo magistrą Vilniaus universitete, bet vis tiek tikrąja to žodžio prasme nuvykau į Vilniaus pedagoginį universitetą pasižiūrėti, o kas gi ten. Žinoma, racionalaus paaiškinimo šiam veiksmui tikrai neturiu, tai buvo tiesiog jausmas. Beklaidžiojant koridoriais ir tiesiog ieškant informacijos, kokias studijų programas galima studijuoti, mane užklupo profesoriai. Pasikalbėjom, kodėl esu čia, kuo domiuosi (tuo metu jau dirbau įmonių socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi srityse) ir tokiu būdu patapau studente, studijuojančia du magistrus vienu metu. Įstojau į socialinę pedagogiką ir savo diplominį darbą parašiau apie socialinio verslo edukacines prielaidas.

Andželika Rusteikienė
Andželika Rusteikienė
© DELFI / Justinas Auškelis

Visgi padėjau švietimo sritį į lentyną dar šešeriems metams, bet toliau aktyviai prisidėjau vystant socialinio verslo sritį šalyje. Vis dar pamenu jausmą studijų metu − žavėjausi, kaip mokytojai sugeba mąstyti taip detaliai ir lėtai, kiekvieną mažą žingsnį bei procesą pamatuoti, susieti ir pokyčiu. O kaip išlaukti pokyčio dešimt metų, klausiau savęs. Juk buvau „tūkstantukų“ kartos pavyzdys, kuriuos greitis ir pokyčio svarba tiesiog išmuša iš nuoseklaus, kantraus proceso aplinkos.“

– Kaip atradote požiūrį, jog Lietuvoje trūksta to švietimo, kurį kuriate, jei taip galima teigti, jūs ir jūsų organizacija?

– Galvoju, kad viena iš sričių, kurioje Lietuvoje galime padaryti didžiausią proveržį šiandien, yra švietimas. Tačiau tai yra kompleksinė sistema, kurioje pokyčiai labai svarbūs, bet nelengvi.

XXI amžiaus laisvė ir globalus pasaulis į mokyklas atneša ir naujus iššūkius, naujas problemas, su kuriomis nesusidūrė karta prieš 20 metų. Šiandien mokykloje reikia komandinio darbo, ne tik tarp mokytojų, bet ir tarp mokytojų bei tėvų, mokytojų ir visuomenės atstovų, be abejo, rinkos vaidmuo irgi svarbus.

Ir jeigu manęs paklaustumėte, tai visgi kokio vieno dalyko imtis šiuo metu svarbu, pirma, ką pasiūlyčiau, tai padvigubinti atlyginimus mokytojams. Mes daug galime kalbėti apie profesijos prestižą, asmeninę motyvaciją ir gebėjimus, bet tai yra vienareikšmiškai kūrybinis, streso ir kasdienių iššūkių kupinas darbas, kuriam šiuolaikiniame pasaulyje reikia ne tik žinių ir gebėjimų, bet ir asmeninio dėmesingo bei atsidavimo.

Tuomet kitas žingsnis – reikia priartinti mokyklos gyvenimą prie pasaulio, nesibaiminant integruoti verslumo-antreprenerystės, technologijų ir darnaus vystymosi temų sisteminiu būdu. Pamažu šis procesas tampa mūsų visų kasdienybė, kuri turi rasti savo vietą ir mokyklų gyvenime.

– Ar galėtumėte save vadinti kažkokios edukacinės srities ar metodo pradininke?

– Ak, pradininkais tampa tik „einšteinai“, o šiais laikais būti pradininke kokios nors veiklos, sistemos ar metodo yra nepaprastas uždavinys, kai tiek daug dalykų pasaulyje jau vyksta ir gimsta kas sekundę. Pati labiau stengiuosi jungti sistemas, partnerius, veiklos sritis. Tuomet atsiranda ir nauji sprendimai, kuriamas didesnis poveikis.

Žinoma, mano aistra yra etiško verslo bei socialinio verslo vystymas. Džiaugiuosi, kad prieš bene septynerius metus galėjau prisidėti prie socialinio verslo srities lūžio taško Lietuvoje aktyviai viešinant šią sritį, formuojant pirmąjį socialinio verslo Lietuvoje akseleratorių ir inicijuojant metodikas, tinkamas mokykloms.

Tad ir dabar, vadovaudama „Junior Achievement“, stengiuosi plėsti ir socialinio verslumo temą švietime. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tęstavome socialinio verslumo ugdymo metodiką 5-8 klasių mokiniams. Čia įsitraukę mokiniai pažino savo aplinkos, vietos bendruomenę, ieškojo, kaip spręsti vietines problemas.

Dėkoju pirmiesiems darbdaviams, kad dar anksčiau, 2007-2008 metais, galėjau prisidėti prie skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ pirmųjų žingsnių. Šiai iniciatyvai ir vadovavau kurį laiką, tad dabar, dirbdama švietimo srityje, stengiuosi parodyti, kiek ir kokių pavyzdingų įmonių turime. Didžiuojuosi, kad „Junior Achievement“ tinklo mokyklos kasmet aktyviai dalyvauja akcijoje „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“.

Andželika Rusteikienė
Andželika Rusteikienė
© Asm. albumo nuotr.

– Kokia veikla šiuo metu užsiimate, kokias programas ar projektus vykdo jūsų vadovaujama organizacija?

– Taip, šiuo metu spėju tik vadovauti Lietuvos „Junior Achievement“ organizacijai. Iš tiesų, ši organizacija su 26 metų patirtimi yra mūsų šalies švietimo sistemos dalis. Per minėtus metus įvykdė daug pokyčių, integravo ekonomikos, verslumo ugdymo, finansinio švietimo temas į mokyklas ir programas. Organizacija prisidėjo prie mokytojų (savi)augimo, mokinių motyvacijos norėti daugiau iš mokymosi. Džiaugiuosi matydama, kaip mokytojai kuria Lietuvai, ir kaip bene 200 000 „alumnių“ iš minėtų programų keičia mūsų šalį.

Kasmet mokyklose vyksta ekonomikos ir verslumo pamokos, kurių metu mokiniai mokomi mikroekonomikos pagrindų ir praktikos, rašyti verslo planus bei juos realizuoti. Startuoja praktinė „Junior Achievement“ Mokomųjų mokinių bendrovių programa, kuri šiemet kyla į naują etapą ir tampa „AcceleratorX“ programa. Naujos programos strategija ta, jog vaikai skatinami mąstyti globaliai ir drąsiai mesti iššūkius juos supančiai aplinkai. Jaunuoliai, kurie baigia šią programą, taip pat įgauna Verslumo įgūdžių pasą, palengvinantį galimybę atlikti realią praktiką Lietuvos įmonėse.

Jau šiais metais 10 pilotinių mokyklų išbandys daugelyje pasaulio valstybių vaikų ir mokyklų bendruomenių mėgstamą programą pradinėms klasėms „Mano bendruomenė“, skirtą ugdyti finansinį raštingumą bei pažinti profesijas.

– Ar pastebite pokyčius, kuriuos duoda jūsų veikla? Kokie jie? Kaip pamatuojami rezultatai?

– Padedame mokyti ekonomikos, verslumo ir ugdyti finansinį raštingumą. Turime tam sukurtas metodikas ir poveikio matavimo priemones.

Mūsų atliekami verslumo ugdymo poveikio tyrimai rodo išskirtinius rezultatus. Mokiniai, kurie dar būdami mokyklos suole turi galimybę praktiškai, t. y. aktyviai veikdami, ugdyti savo verslumo gebėjimus, pasiekia geresnių rezultatų ir bendruose ugdymo dalykuose. Jie supranta, kodėl reikia stengtis mokytis matematikos, kokia fizikos ar chemijos reiškinių prasmė arba, kodėl svarbu gerai mokėti lietuvių ar ypač anglų kalbą.

Manau, sutiksite ir su kito rezultato svarba − mokinių santykis su mokytojais. Pagal mūsų atliktus poveikio tyrimus, matome, jog mokyklos bendruomenė stiprėja, aktyvėja bendradarbiavimas ir veikimas kartu. Mokiniai, kurie kuria „Junior Achievement“ jaunąsias bendroves, 3-5 kartus dažniau bando kurti savo verslą nei programoje nedalyvavę; taip pat programos dalyviai 20 proc. rečiau lieka be darbo ir 40 proc. dažniau užima vadovaujančias pozicijas.

– Kuo jūsų veikla naudinga Lietuvos vaikams?

– Tai suteikia galimybes mokiniams mąstyti drąsiai, skatina imtis iniciatyvos, rizikos. Verslumas ugdo kritinį mąstymą, kūrybiškumą, atsakomybę, bendradarbiavimą – tai, ko reikia šiandien kiekvienam žmogui, kuris ateina į pasaulį, savanorystės ar darbo rinką, o gal imasi ir kurti verslą. Ir, sakyčiau, neatsiejama gyvenimo dalis yra etikos puoselėjimas mūsų kasdienybėje, kuomet atsigręžiame į vertybes ir moralę.

Ugdymas

Išsamius ir profesionalius specialistų atsakymus į daugelį jūsų klausimų kiekvieną savaitę rasite rubrikoje Ugdymas.

Jei turite klausimų apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, jei susiduriate su problemomis ugdymo įstaigoje ir nerandate atsakymo, galite užduoti klausimus vaikų ugdymo specialistams.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
2.6000

Vieni brangiausių sostinės vaikų darželių: ką ypatingo čia gauna vaikai ir kiek už tai pakloja jų tėvai? (131)

Kad vaikų auginimas kainuoja, niekam ne paslaptis. Ir tiems, kas gali sau leisti daugiau, vaikai...

Mokytojos išpažintis apie iššūkį, kuriam nebuvo pasiruošusi: per 16 metų tai nutiko pirmą kartą (6)

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos pradinių klasių mokytoja Asta Šarko Purkevičienė...

Ruošiamės brandos egzaminams – specialistų patarimai abiturientams ir jų tėvams

Valstybiniais brandos egzaminais tikrinami ne tik paskutiniais mokslo metais įgyti gebėjimai,...

Svarstote ar vaikas jau pasiruošęs į priešmokyklinę grupę: pedagogė pateikė penkis klausimus, kurie padės apsispręsti (5)

Artėjantys vaiko priešmokyklinio ugdymo metai, tėvams dažnai kelia daugybę klausimų. Ar šiuos...

6 praktiniai patarimai, kaip išmokyti vaiką valdyti laiką prie kompiuterio (1)

Laikas , praleidžiamas prie kompiuterio ekrano, kelia nesutarimų tarp šiuolaikinių tėvų ir jų...

Top naujienos

Lietuviai statybininkai Danijoje pateko į spąstus: tapo „popieriniais milijonieriais“ (92)

Sigitas Mačiulis nėra nei milijonierius, nei verslininkas. Vyras gyvena avarinės būklės bute...

Šiame Lietuvos mieste naujos statybos būstų nėra, o buto nuomai reikia laukti eilėje (96)

Ukmergė – nedidelis senas miestas Aukštaitijoje, nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs apie 70 km. Apie...

Bankininkas: euras yra valiuta, kurios niekas nenori turėti (95)

Galbūt euras ir kėsinasi į dolerio – pasaulinės skolinimosi valiutos – teritoriją, tačiau...

Landsbergis apie rinkimų kartelės žeminimą: „valstiečiai“ patys sau pjauna taburetės koją (31)

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako esąs įsitikinęs, kad valdančiųjų...

Bankų mokestį vertina atsargiai: problemų gali sukurti visai ekonomikai

Bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai...

Meilė baigėsi: termino pabaigai artėjant Šiaurės Korėja vėl prakalbo apie „seną nuokvaką“ (24)

Šiaurės Korėja pagrasino vėl pradėti vadinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą „senu...

Vilniaus Kalėdų eglei – užsienio žiniasklaidos dėmesys ir pagyros: tapo tikra sensacija

Praėjusį šeštadienį sostinės Katedros aikštėje įžiebta Kalėdų eglė jau pateko ir į...

Ar atpažįstate šį įrankį: nors tai senas išradimas, kai kas tai naudoja ir šiandien (1)

Šis įrankis turi labai specifinę paskirtį – jis padeda sureguliuoti kitus įrankius. Kadaise...

Gydytojai įvertino populiarėjantį „vaistą" nuo peršalimo: norėdami sau padėti, situaciją galite tik pabloginti (12)

Pajutote pirmus peršalimo simptomus? Bėkite krosą! Tokius patarimus šaltuoju metu laiku neretai...