Visi šie kylantys klausimai – natūralus rūpestis vaiko gerbūviu. Patarimais apie tai, kaip pasiruošti naujam etapui ir kokių klaidų galime išvengti, atsiųstame pranešime dalijasi ankstyvojo ugdymo psichologė, vaikų darželio Kaune „Istorijų namai“ įkūrėja Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė.
Pozityvus tėvų nusiteikimas – gera pradžia
Neretai tiek ruošiantis rugsėjui ir kalbantis su tėvais apie vaiko įpročius, pomėgius, jo laukiančius pokyčius darželyje, tiek vaikui jau atėjus į darželį, susidaro įspūdis, kad patys tėvai dar nėra pasiruošę atiduoti vaiką darželio globai.
Žinoma, kad nerimas ir kylantys klausimai yra visiškai natūralūs – juk vaikui pradėjus lankyti darželį, keičiasi visos šeimos rutina. Vis dėlto apsisprendus išleisti vaiką į darželį reikėtų laikytis savo nuostatų ir stengtis nusiteikti pozityviai, o savo nerimo nerodyti prie vaiko.
Jei mažylis mato, kad tėvams neramu jį palikti darželyje, natūraliai formuojasi suvokimas, kad kažkas su šia vieta yra negerai. Be to, slegianti nuotaika persiduoda ir vaikui. Dėl šios priežasties pozityvus tėvų nusiteikimas gali būti labai reikšmingas sklandžiai vaiko adaptacijai.
Neplanuokime kitų didelių pokyčių
Kitas dažnai pasitaikantis reiškinys – tai tėvų noras prieš pat darželio pradžią padaryti vaiką kuo savarankiškesniu. Savarankiškumas ir gebėjimas pačiam atlikti tam tikrus dalykus, kaip, pavyzdžiui, apsirengti, iš tiesų gali palengvinti adaptaciją ir darželyje, tačiau staigių pokyčių prieš pat naują pradžią nereikėtų planuoti.
Tokie pasikeitimai, kaip vaiko miegojimo vietos namuose pakeitimas, sauskelnių atsisakymas prieš dar vieną didelį pokytį – darželio pradžią, vaikui sukels dar didesnį stresą, tad jei įmanoma, reikėtų to išvengti ir prie visų pasikeitimų vaiką pratinti pamažu.
Neapgaudinėkime ir nepapirkinėkime vaikų
Viena dažniausiai daromų tėvų klaidų, kurios tikrai patarčiau vengti – tai kasdienis vaiko apdovanojimas už „išbuvimą“ darželyje. Neretai tenka girdėti: „Jei šiandien būsi geras, neverksi, vakare parduotuvėje galėsi išsirinkti ką tik nori.“ Ką tai signalizuoja vaikui? Darželis yra tokia baisi vieta, kad už buvimą joje esi nusipelnęs apdovanojimo. Be to, normalu, kad kelis kartus gavęs, tokio apdovanojimo vaikas norės kiekvieną dieną.
Lygiai taip pat nepatariu vaikų apgaudinėti ir išeiti neatsisveikinus. Tėvų noras palikti vaiką laimingą, kai jis dar nemato, kad mes su juo atsisveikinsime, suprantamas, tačiau vėliau dėl to gali kilti tik dar daugiau problemų. Vaikas pradės baimintis, kad mama ar tėtis gali bet kada pabėgti, jį palikti ir tai jam kels tik dar didesnį nerimą ir stresą pasilikti vienam darželyje.
Šilti, bet trumpi atsisveikinimai
Atsisveikinti su vaiku ir paaiškinti, kad grįšime ir kelintą valandą, yra būtina. Vis tik ištęsti atsisveikinimo ritualą tikrai nepatars nė vienas pedagogas. Kuo ilgiau tempsime gumą, tuo labiau vaikas suvoks, kad mes jo gailime, vėlgi, vadinasi – ši vieta kažkuo bloga, jei tėvai gaili manęs čia palikdami. Verčiau parodyti savo pozityvumą – duoti penkis, pasakyti, kad laukia gera diena, o vakaras netruks ateiti, kai pasimatysime ir vėl.
Tiesa, emocijų pradėjus lankyti darželyje tikrai bus daugiau nei įprasta, bet tai yra natūralu ir su tuo reikėtų susitaikyti. Netgi visą dieną darželyje buvęs linksmas, vakare pamatęs mamą vaikas gali pravirkti – tai natūrali emocijų iškrova, kurią reikėtų priimti pozityviai. Juk emocijas vaikai parodo artimiausiems žmonės, jokiu būdu nereikėtų dėl to jų gėdinti.
Kiek laiko užtruks adaptacija?
Vieni dažniausiai pasitaikančių tėvų kausimų: tai kiek gi laiko gali užtrukti vaiko adaptacija naujoje aplinkoje ir kaip reikėtų jai pasiruošti? Visų pirma, reikėtų pasidomėti, kokia yra numatyta adaptacijos tvarka pačiame darželyje – dauguma jų šiandien tokias turi.
Pats adaptacinis periodas savo trukme ir pobūdžiu kiek skiriasi priklausomai nuo ugdymo įstaigos, pačių pedagogų ir amžiaus grupės. Kiek laiko vaikui užtruks visiškai adaptuotis naujoje aplinkoje, priklauso nuo daugelio faktorių – jo charakterio, anksčiau turėtų patirčių su kitais vaikais, amžiaus, kalbinių gebėjimų ir t.t. Paprastai adaptacija vaikui užtrunka nuo kelių savaičių iki mėnesio, gali užtrukti ir daugiau. Manau, šiemet adaptacijai gali turėti įtakos ir ilgai trukęs karantinas, apribojęs socialinius kontaktus, pramogas, t. y. skirtingas vaiko patirtis iki jam pradedant lankyti darželį.
Kokius namų darbus atlikti ruošiantis naujai pradžiai?
Na, o kalbant apie patį pasiruošimą darželiui, tam reikėtų skirti kur kas daugiau laiko nei kelios savaitės prieš oficialią pradžią. Kaip jau minėjau, savarankiškumas tikrai palengvina adaptacinį periodą, tad palengva galima pratinti vaiką prie naujų įpročių, pavyzdžiui, pačiam susirasti rūbus, kuriais tądien rengsis, mokytis apauti batus, susidėti savo daiktus į krepšį baigus žaisti ir pan. Kuo geriau vaikas moka pasirūpinti savimi, parodyti, pasakyti ar kitaip išreikšti savo poreikius, tuo jam bus lengviau kitoje aplinkoje.
Žinoma, svarbu pranešti vaikui apie darželį, jo prasmę ir laukiančius potyrius. Mažam vaikui pats žodis „darželis“ nieko nesako, tad nors kalbėti ir patartina, taip pat naudinga pasitelkti į pagalbą knygeles, kuriose knygos veikėjai pradeda lankyti darželį ir pan. Taip pat, puiki praktika vis nueiti pasivaikščioti aplink būsimą darželį, patyrinėti aplinką, pasižiūrėti, ką ten veikia vaikai. Tokiu būdu vaikui formuosis daug aiškesnis vaizdas, kas tai per vieta.
Tiesa, kad dažnai vaiko darželio pradžia sutampa su mamos grįžimu į darbą, tad jeigu pirmuosius gyvenimo metus vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tik su mama, verta prieš einant į darželį ne kartą „pasitreniruoti“ pabūti atskirai su kitais artimaisiais – seneliais, giminaičiais, draugais.
Tėvai išties dažnai nerimauja, o kaip gi žinoti, ar vaikas jau pasiruošęs eiti į darželį? Tai, kaip vaikui sekasi pabūti kitoje aplinkoje be tėvų, kaip reaguoja į kitus vaikus, yra neblogi indikatoriai. Reikėtų stebėti, kaip vaikas elgiasi žaidimų aikštelėse, ar domisi kitais vaikais, eina į kontaktą.
Tėvų ir darželio bendradarbiavimas – būtinas
Visuomet pabrėžiu, kad net jei pradžia darželyje ir nėra lengva, tėvams svarbu suvokti, kad tai normalu, kad jie šiame procese nėra vieni, o klysti irgi žmogiška – nei tėvai, nei pedagogai negali 100 proc. nujausti visų galimų situacijų.
Darželio bendruomenė ir tėvai turi veikti kaip komanda – nebijoti išsakyti, jei kažkas yra ne taip, kaip tikėtasi, neslėpti, jei vaikas turi specialių poreikių ar įpročių, pomėgių. Visa tai pedagogams padeda kurti ryšį su vaiku, kuris ir lemia, kaip jaukiai mažylis jausis naujuose darželio namuose.
Santykis turi būti atviras ir grįstas pasitikėjimu, tada ir vaikui, ir visai šeimai bus geriau, ir adaptacija praeis sklandžiau. To visiems darželio naujakuriams ir linkiu.
