Pristatė skyrybų vadovėlį mamai ir tėčiui: net ir labai geranoriškiems tėvams būna sunku suprasti, ką patiria jų vaikai

Autorės teigimu, dėl bendravimo įgūdžių stokos esame linkę kaupti negatyvias emocijas, o nutylėdami egzistuojančias santykių problemas atsisakome galimybės jas išspręsti.

„Poros santykiuose būna tiek teigiamų, tiek neigiamų emocijų, tačiau prie skyrybų prieinama tuomet, kai poros bendravime pradeda dominuoti negatyvios emocijos. Žmonės metų metais kaupia nuoskaudas, nutyli arba nemoka jų išreikšti savo partneriui. Tai ypač būdinga mūsų kultūrai – dažnai esame išmokyti ne tik nereikšti neigiamų emocijų, bet ir jas slopinti“, – pasakoja J. Sondaitė.

Naujojoje „Myliu ir mamą, ir tėtį“ knygoje autorė suguldė visą savo kaip psichologės ir šeimos mediatorės patirtį. Ji pastebi, kad nepaisant to, kad skyrybos mūsų visuomenėje tapo dažnu reiškiniu, informacijos ir gilesnio supratimo, kaip išgyventi skyrybas trūksta, todėl rašydama ji siekė išlaikyti balansą tarp moksliniais tyrimais pagrįstų tarptautinių praktikų ir savo praktinės šeimos mediatorės patirties Lietuvoje.

© Adobe Stock

„Net ir labai geranoriškiems tėvams skyrybų metu būna sunku suprasti, ką patiria jų vaikai. Suaugusiesiems trūksta žinių apie vaikų poreikius šeimai sudėtingu metu, būdus, kuriais galima palengvinti vaikų būseną ir išlaikyti gerą vaiko ryšį su abiem tėvais. Dažnai jie net nepajaučia, kaip į visą skyrybų procesą įtraukia vaikus – per juos komunikuoja, stengiasi patraukti į savo pusę, taip užkraudami vaikui didžiulę psichologinę naštą. Tikiu, kad tėvai sugebėdami konstruktyviai bendradarbiauti dėl vaikų gali labai sušvelninti arba visiškai išvengti neigiamo skyrybų poveikio vaikams, todėl tam savo knygoje skyriau daugiausia dėmesio“, – įsitikinusi psichologė.

Pasak knygos autorės, skyrybų procesą palengvintų ir tai, jei skyrybose nustotume ieškoti „kaltųjų“. Toks įsitikinimas trukdo taikiam išsiskyrimui bei galimybei susiklosčiusią situaciją priimti kaip gyvenimo pamoką.

„Kaltųjų paieškos veda klaidingu ir žalojančiu keliu. Žodį „kaltę“ vertėtų keisti „atsakomybe“: kokiais veiksmais, reakcijomis ar neveikimu, pavyzdžiui, emocijų, lūkesčių neišreiškimu, partneriai paveikė situaciją ir tarpusavio santykius, kad jie tapo būtent tokie. Tiek kaltinimas, tiek kaltės jausmas skyrybų procese kuria dramas ir skatina neigiamas emocijas. Atsisakius šių įsitikinimų į skyrybas galima žvelgti kaip į patirtį, iš kurios galima pasimokyti. Skyrybos nėra pabaiga – tai gali būti galimybė kurti palankesnį tarpusavio ryšį, juk nutrūkus poros partnerystei, partnerystė tėvystėje turi tęstis“, – teigia J. Sondaitė.

Jolanta Sondaitė – Mykolo Romerio universiteto profesorė, psichologė ir šeimos mediatorė. Sukaupusi daugiau kaip 20 metų profesinės patirties J. Sondaitė padeda santykių krizes ir skyrybas išgyvenančioms šeimoms rasti geriausią išeitį situacijoje.